Ankstyvieji Telšių rajono vietovių paminėjimai

Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.

Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.

MILKANTAI, kaimas Žarėnų seniūnijoje.

1673 m. Narkevičius savo žmonai užrašė 3000 lenkų zlotų, aprūpintų valdomis Milkantai Plutynė, Žarėnų valsčiuje. 1667 m. padūmės rejestre Jonas Narkevičius įrašytas Milkantuose su 1 pavaldinių dūmu. ŽBH, t.4. p. 293.

1690 m. padūmės rejestre Žarėnų valsčiuje įrašyti bajorai iš Milkantų Pluotinės (… z Milkontow Plutyniow…). Dabar yra atskiri Milkantų ir Pluotinės kaimai. Gali būti, Milkantai atsirado iš toje vietoje gyvenusių Milkantų pavardės, o Pluotinė neabejotinai yra senesnis pavadinimas. ŽKPT, p. 180-182.

1667 m. padūmės rejestre vietoje Gertrūdos Milkantienės įrašytas Jonas Narkevičius iš Milkantų, Žarėnų valsčiuje, 1 pavaldinių dūmas. ŽBH, t.4. p. 119.

MILVYDIŠKIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.

Kaimas, kaip dvaras, valda, Pavandenės valsčiuje, Raseinių žemės teismo knygoje paminėtas 1578 m. GŽŽ, p. 188. Tais metais žemionis Sebastijonas Šimkevičius užstatė savo žmonai Agnei Hanai Martinkevičiūtei Milvydiškių dvarelį Pavandenės valsčiuje, VADA (1), p.46.

1598 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionys Jurgis Pekas ir Zofija Šimkutė Jakavič (Jakavičienė arba Jakavičiūtė) žemioniui Mikalojui Grigorjevičiui pardavė 1/3 dalį dvaro, valdos Milvydiškiuose, Pavandenės valsčiuje. Netrukus tie patys asmenys tais pačiais metais 1/3 dvaro, valdos Milvydiškiuose pardavė Jonui Daugirdui, VADA (4), p. 310.

1600 m. Raseinių žemės teisme įrašytas dovanojimo aktas, kuriuo žemionis Mikalojus Grigorjevičius žmonai Katerinai Bortkevičiūtei padovanojo jiems priklausančią dalį dvaro, valdos Milvydiškiuose, Pavandenės valsčiuje. VADA (5), p. 252.

MITKAIČIAI, miestelis Nevarėnų seniūnijoje.

1529 m. minimas Jonas Mitkevičius (herbas Prus I), valdęs Mitkaičius, Telšių valsčiuje. ŽBH, t.4. p. 167.

1835 m. bajorystę pasitvirtino Mitkevičiai, gaudami herbą „Prus“. Savo giminės pirmais atstovais jie laikė Jokūbą Mitkevičių, paminėtą 1529 metais, ir Joną Mitkevičių. Jie turėjo karaliaus Žygimanto I privilegiją. Jokūbas valdė Mitkaičiuose 17 valakų žemės, kurią mainais gavo iš revizoriaus Raiskio 1554 m. mainydamas savo žemes į valdovo valstiečių. Jo sūnaus Stanislovo sūnus Jonas 1626 m. valdė iš tėvo paveldėtą valdą Mitkaičiuose. Jonas paliko sūnų Augustiną, kuris 1649 m. užrašė valdą sūnums Jonui ir Jokūbui, Pastarojo sūnus Juozapas 1693 m. turėjo valdą Mitkaičiuose. Jo sūnus Pranciškus minimas 1714 m., kaip žemės Mitkaičiuose valdytojas. ŽBH, t.4., p. 163-164.

1598 m. Raseinių žemės teisme įrašytas dovanojimo aktas, kuriuo žemionė Jadvyga Mitkevičiūtė vyrui Bartošiui Čarnevskiui padovanojo dvarus, valdas Mitkaičiuose ir Geruliuose, Telšių valsčiuje. VADA (5), p. 42.

1599 m. Stanislovas Mitkevičius padovanojo žmonai Hanai dalį valdos (dvaro) Mitkaičiuose, Telšių valsčiuje. ŽBH, t.4, p. 167.

1667, 1690, 1775 m. padūmės rejestruose Mitkaičiuose įrašyti ir bajorai Mitkevičiai.

Kaimas aprašytas 1661 m. Telšių pavieto bajoriškų valdų apžiūros akte kaip nusiaubtas švedų. FVIA, p. 125.

MIŽIKAI, kaimas Luokės seniūnijoje.

Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1759-1764 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1760 m.

1850 m. sudarytas Biržuvėnų dvaro Šiaulių paviete inventorius. Surašyti kartu su kitų kaimų žmonėmis Mižikų valstiečiai. FVIA, p. 443.

MORKIŠKIAI, kaimas Nevarėnų seniūnijoje.

1677 m. Žemaitijos kunigaikštystės Telšių valsčiaus inventoriuje surašyti Nevarėnų vaitystei priklausę Morkiškių kaimo 16 valstiečių. Kaimas priklausė Telšių karališkajam dvarui. Surašyti ne gyventojai, o ūkius (dūmus) valdę valstiečiai, pagal tai galima spręsti, kiek tuo metu Morkiškiuose būta karališkųjų valstiečių sodybų. ŽKI, p. 303-314.

Kaimas Telšių bažnyčios 1672-1743 m. santuokos ir mirties metrikų knygoje minimas nuo 1673 m.

MUITAIČIAI, kaimas Ryškėnų seniūnijoje.

1596 m. Raseinių žemės teisme įrašytas užstatymo aktas, kuriuo žemionė Uršulė Šimkutė-Naikienė žemioniui Simonui Buišaičiui užstatė 1/3 dalį žemės Pliauskiniuose, Viešvėnų valsčiuje. Minimi kaimai Getautė (Gotovty), Lauko Soda (Lovkosedy), Smiltiniai (Smiltyni), Muitaičiai (Moitoiti). VADA (4), p. 45.

1593 m. Simonas Bušaitis nusipirko žemę kaime Smiltiniuose (prie ežero ir kaimo Lauko Sodos), Viešvėnų valsčiuje. 1596 m. už užstatą paėmė žemę Pliauskiniškė prie Lauko Sodos, Muitaičių (Mojtaity), Getautės (Gotowty), Smiltinių (Smiltiny) kaimų. 1599 m. tą žemė jis nusipirko. ŽBH, t.1, p.327.

Žemaitijos kunigaikštystės Viešvėnų valsčiaus 1699-1700 m. inventoriuje surašyti karališkosios valdos Kveilių vaitystės Muitaičių kaimo valstiečiai: 4 valstiečiai, 20 valakų žemės, iš jų 18 tušti. Valstiečiai valdė valakų dalis. ŽKI, p. 384-39.

Kaime yra XV-XVI amžių kapinynas, tačiau netyrinėtas. Kasant bulvių rūsius, atsitiktinai buvo aptinkama žmonių palaikų ir archeologinių radinių. KVR.

NABAŽAI, kaimas Tryškių seniūnijoje.

Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 m. generaliniame inventoriuje su valstiečiais, jų mokamu činšu ir valdomais žemės sklypais aprašytas Žyndulių kaimas. Jame įrašyti valstiečiai Nabažaičiai (Adam Nebezaitys, Michal Nebezaitys, Josef Nebezaitys). ŽVVI (1637), p. 203. Adam Nebezoitys minimas ir vyskupo 1662 m. valdų generaliniame inventoriuje, Tauragėnų kaimo aprašyme. ŽVVI (1662), p. 306. Gali būti, Žinduliai pagal valstiečių pavardę pradėti vadinti Nabažais vietoje išnykusio Žindulių kaimo.

Minimas (… w Nabaziach…) Žemaičių vyskupo stalo valdų 1740 m. generaliniame inventoriuje Luokės bažnytinio dvaro aprašyme. ŽVVI (1740).

NAGURKA, kaimas Žarėnų seniūnijoje.

NAKROŠIŠKIAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.

Kaime yra kapinynas, netyrinėtas, nustatytas 1986 m. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986-1987 metais. Gintautas Zabiela. Telšių rajono archeologijos paminklai, p. 186-187.

Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1759-1764 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1763 m.

NAMGAUDŽIAI, kaimas Degaičių seniūnijoje.

1700 m. Samuelis Norvydas padavė įrašyti į Žemaičių žemės teismo knygą 1569 m. aktą dėl žemės mainų. Jame minimi valdovo kaimai Šašaičiai ir Namgaudžiai. ŽBH, t.4, p. 354.

1569 m. Telšių valsčiaus bajorams Kumpikams ir Kontrimams mainyta žemę prie bajorų Namgaudžių žemės ir valdovo Tausalo kaimo, ŽBH, t.3, p. 192.

1573 m. leista kai kuriems Telšių valsčiaus bajorams mainyti savo žemes į karališkųjų valstiečių. Minimi bajorai Mykolas Sugaudis, Velinaičiai, Milaičiai, karališkieji kaimai Tausalas (Towsoly), Velaičių (Wielaickiego) vaitystėje, Patausalė (Pawszalow), Namgaudžiai (Numgawdziow), karališkieji bajorai Kumpikai, Kontrimaičiai, žemė Tamsopelkis (Tamsopelkis). VAKA (24), p. 349-350.

1598 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1549 m. Žemaitijos seniūno Jeronimo Chodkevičiaus sprendimas, kuriuo, remdamasis liudijimais, pripažino bajoru šlėkta (Bojarinom šlachtoju) Povilą Numgaudį ir atleido nuo prievolių valdovui, VADA (4), p. 290.

XVIII a. pabaigos byloje tarp Antano Šiukštos ir Telšių seniūno Juozapo Zabielos pateikiama informacijos apie Namgaudžių kaimą ir bajorus Numgaudžius. Karaliaus Žygimantas I 1534 m. valdas, vadinamas Numgaudžiais ir Liaugaudais, Telšių valsčiuje, Andriejui Numgaudžiui ir Motiejui Mikolajevičiui amžiams atidavė. Akte minimi 1599, 1607 metų dokumentai. Pastarajame išvardijami Stanislovas ir Ambroziejus, Stepono sūnus, Martynas, Steponas, Jonas, Baltramiejaus sūnus, Grigalius, Laurynas, Valentinas Jurgio sūnus, Numgaudžiai, Namgaudžiuose turėję valdas. Šiuose ir kituose bylai pateiktuose dokumentuose Numgaudžiai įvardijami bajorais. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvaro asesorių teismo aktų ir dekretų knyga, 1788-1794 m., Valstybės istorijos archyvas, 1670/1/1, p. 457-459.

1677 m. Žemaitijos kunigaikštystės Telšių valsčiaus inventoriuje surašyti Gintaučių vaitystei priklausę Namgaudžių kaimo 7 bajorai (karališkieji). Kaimas priklausė Telšių karališkajam dvarui. Surašyti ne gyventojai, o ūkius (dūmus) valdę valstiečiai, pagal tai galima spręsti, kiek tuo metu Namgaudžiuose būta karališkųjų bajorų sodybų. ŽKI, p. 303-314

1800 m. reviziniame sąraše surašyti Telšių seniūnijai (dvarui) priklausantys kaimai su gyventojais, tarp jų ir Namgaudžiai (Numgowdzie). Kaime įrašyta 10 asmenų (9 vyriškos, 1 moteriškos lyčių). Kaimas priklausė Telšių parapijai. Mažas gyventojų skaičius leidžia manyti, kad ne visi jie buvo įrašyti. RS (1800), p. 109-111.