Ankstyvieji Telšių rajono vietovių paminėjimai

Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.

ŠAUKLIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.

ŠAUKŠTELIS, kaimas Varnių seniūnijoje.

ŠERPAIČIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Žemaičių vyskupystės kapitulos privilegijų inventoriuje (1561-1897) įrašyti įvairūs XVI-XVIII amžių dokumentai, susiję su bažnytinėmis valdomis. 1507 m. vyskupo Martyno fundacijoje Varnių katedros koplyčiai įrašyti žmonės Šerpaitis ir Rimovidovaitis (…Sezerpaitys et Rymowidowaitys…) su žeme. ŽVPI, p. 219.
1609 metais vyskupas Merkelis Giedraitis šią dešimtinės Varnių katedros koplyčiai fundaciją atnaujino. Minimi Šerpaičiai (… super pago Szarpaycie…) ir kiti kaimai. ŽVPI, p. 219, CM (1), p. 620-621.
Aprašytas, kaip užusienis (zascianek Szarpaiciow), kur varniškiai turėjo žemės Žemaičių vyskupo stalo valdų 1778 m. generaliniame inventoriuje. Priklausė Varnių bažnytiniam dvarui. ŽVVI (1778), p.6.

ŠĖMAI, kaimas Žarėnų seniūnijoje.
1599 m. Simonas Buševičius pardavė „tėviškę“ Šemiškę (Szemiszki), Viešvėnų valsčiuje. ŽBH, t.1, p.327.

ŠILAI, kaimas Žarėnų seniūnijoje.

ŠILIŠKĖS, kaimas Nevarėnų seniūnijoje.
Telšių bažnyčios 1733-1743 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1734 m.
1800 m. reviziniame sąraše surašyti Telšių seniūnijai (dvarui) priklausantys kaimai su gyventojais, tarp jų ir Šiliškės (Szyliszki). Kaime įrašyta 1 asmuo, vyras. Tai rodo, kad buvo įrašyti ne visi gyventojai. RS (1800), p. 109-111.

ŠLOVIAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
1693 m.. Balceris Pliuškevičius pateikė dokumentą tariamai iš 1522 m., o iš tikrųjų 1559-1561 m. dokumentą dėl žemės mainų bajorui Stanislovui Šodkovičiui Patumšių ir Pavandenės valsčiuose. Žemė buvo mainoma prie Vaikaičių (Wokajtiew), Šlovių (Slavatiem) ir Brobrukų (Bobrukow) kaimų, prie Viekšnupio (Wencnup) upelio, ŽBH, t.4. p. 597.
1595 m. Baltramiejus Sudimontas paėmė užstatą už valdą Viekšnaliuose ir nusipirko žemę Šlovaitiškė (Szlawaityszki) prie valdovo Šlovių kaimo, ŽBH, t.5, p. 413.
1738 m. sudarytas karališkojo Patumšių dvaro inventorius. Jame įrašyta labai mažai ūkius valdžiusių asmenų (valstiečių ir bajorų), o kai kurie kaimai buvo tušti. Tai Šiaurės karo (1700-1721), 1708-1711 metų maro epidemijos ir badmečio (1710) pasekmė. Inventoriuje Šlovių užusienyje neįrašytas nė vienas ūkį valdęs asmuo, kaimas nurodomas kaip tuščias, PDI.
1771 metais surašytas valdovui priklausiusios valdos – Patumšių rakto – inventorius. Minimas Šlovių kaimas su 1 valstiečio ūkiu, PRI.

ŠŪKAINIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
1568 m. surašytas patvirtinimo aktas žemioniui Ivanui Tuhanovskiui į 34 valakus leno teise Pavandenės valsčiuje. Akte minimas Šukainių kaimas (…od sielo Szukoyn). RVSAA (ap.4, d.1), p. 227.
Kaimas (Šukaite), Pavandenės valsčiuje, Raseinių žemės teismo knygoje paminėtas 1595 m. GŽŽ, p. 342.
1656 m. leista Žemaitijos generaliniam seniūnui Jurgiui Karoliui Hlebovičiui Motiejaus Vainos naudai atskirti nuo Žemaitijos seniūnijos Karklėnų vaitystę su kaimais, tarp jų ir Šūkainių. Metryka Litewska. Księga wpisow, Nr.13. Warszawa, 2001, p.141.

TALAINIAI, kaimas Luokės seniūnijoje.

TARVYDAI, kaimas Žarėnų seniūnijoje.
Žemaičių Raseinių žemės teismo knygoje Tarvydai, Žarėnų valsčiuje, paminėti 1590 m. – Pluotinės lauke (teritorijoje); 1593 m. minimas Tarvydų laukas (teritorija); 1591 m. – Pluotinė Tarvyduose; 1597 m. – Pluotinė Tarvydai. GŽŽ, p. 234, 306.
1590 m. Raseinių žemės teisme įrašytas bajoro Stanislovo Jonavičiaus pareiškimas, kad bajoras Vasilijus Kovaleckis paėmė iš jo šaukimus, kuriais bajoras Valentinas Petravičius kvietė jį į teismą dėl žemių, vadinamų Tarvydais (Tarvide) ir Pluotine (Pletyne), Žarėnų valsčiuje. VADA (2), p. 145.
1591 m. Raseinių žemės teisme įrašytas dovanojimo aktas, kuriuo Petras Tarvydavičius žmonai Agotai Mileikavičiūtei, taip pat savo sūnaus Valentino žmonai ir dukroms padovanojo dvarą, valdą Tarvydai (Tarvidy) Pluotinės (Plutyniach) lauke (teritorijoje). Tais pačiais metais tas pats Tarvydavičius savo žentams Jurgiui Paškevičiui, Ambraziejui Urbanovičiui Enikavičiui ir jų žmonoms, savo, Tarvydavičiaus, dukterims Katerinai ir Jadvygai padovanojo du trečdalius dvaro, valdos Pluotinė Tarvyduose. VADA (2), p. 159-160.
1667, 1690, 1775 metų padūmės rejestruose Tarvyduose kartu su kitais įrašyti ir bajorai Tarvydai.

TAUČIAI, kaimas Gadūnavo seniūnijoje.
Raseinių žemės teismo knygoje 1598 m. minimas Taučių (Tavtaite) laukas (teritorija) Telšių valsčiuje, prie upelių Subedis ir Šilupis. 1595 m. minimas Taučių (Tavtaite) dvaras abipus Šilupio. 1590, 1593 metais minimas Taučių (Tavtkaite) dvaras, valda. GŽŽ, p. 301, 302, 305.
1590 metais Raseinių žemės teisme įrašytas vaznio pranešimas apie tai, kad Gertrūda Tautavičiens (Tovkovič) susitaikė dėl savo brolio skolos su žemioniu, VADA (2), p.138. Nors šioje akto anotacijoje Taučių kaimas neminimas, tačiau ir GŽŽ, kur 1590 m. data minimi „Tavtkaite“, ir VADA nurodytas tas pas akto numeris.
1593 m. Raseinių žemės teisme įrašytas dovanojimo aktas, kuriuo bajoras Jurgis Tomaševičius seseriai Liucijai ir jos vyrui Baltramiejui Butkaičiui užrašė ¼ dalį dvaro, valdos Tautkaičiai (Tovtkaiti), Telšių valsčiuje. VADA (3), p. 79.
1594 m. Raseinių žemės teisme įrašytas dovanojimo aktas, kuriuo žemionis Mikalojus Jonavičius Tautavičius sūnums Ezopui (Juozapui), Jurgiui ir Adomui padovanojo dvarą, valdą Tautaičiai (Tovtaite), prie Šilaupio (Šilaupia) upelio, Telšių valsčiuje. VADA (3), p. 101.
1598 m. Raseinių žemės teisme įrašytas dalybų aktas, kuriuo žemionys Stanislovas ir Grigalius Jonavičiai Taučiai, Ezofas (Juozapas), Jurgis, Adomas Mikolajevičiai Jonavičiai Taučiai išskyrė savo broliui Mikalojui Tautaičiui žemę Subedžio ir Tautaičių dvaruose, valdose, lankas Pirtviečiai (Pirtviče) ir Stirteitiškė (Stirteitiškia), Telšių valsčiuje. Minimas upelis Šilaupis (Šilupis), VADA (5), p. 54.
1598 m. Raseinių žemės teisme įrašytas susitaikymo aktas, kuriuo žemionis Mikalojus Tautaitis susitaikė su broliais Stanislovu ir Grigaliumi Tautaičiais dėl žemės Bartkiškiai (Bortkiški), Telšių valsčiuje. VADA (5), p. 54.
1690, 1775 metų padūmės rejestruose Taučiuose, Telšių valsčiuje, kartu su kitais įrašyti bajorai Tautavičiai. (ŽKPT (1690), p.149-165, ŽKPT (1775), p.75.

TAURAGĖNAI, kaimas Tryškių seniūnijoje.
Žemaičių vyskupystės kapitulos privilegijų inventoriuje (1856-1897) įrašyti įvairūs XVI-XVIII a. dokumentai, susiję su bažnytinėmis valdomis. Inventoriuje įrašyta 1493-08-14 privilegija Luokės bažnyčiai, kuriai atiduodami Luokės kaimas (kur yra bažnyčia), Pateklėnų, Paškuvėnų kaimai, Tauragėnų ir Papilės dvarai. Privilegija į Žemaičių pilies teismo knygą įrašyta 1652 m. ŽVPI, p. 97. Pilnas privilegijos tekstas paskelbtas CM (1), p. 134-135.
Aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637, 1662 metų generaliniuose inventoriuose su valstiečiais, jų mokamu činšu ir valdomais žemės sklypais. Kaimas priklausė Luokės bažnytiniam dvarui, ŽVVI (1637), p. 203, ŽVVI (1662), p. 306.

TELŠIAI
1994 m. Vilniuje išleista istoriko Vacio Vaivados sudaryta knyga „Telšiai“, kurioje daug informacijos apie ankstyviausius Telšių paminėjimus ir praeities epizodus. Knygoje (p.19-25) Vacys Vaivada ir Nerija Marciukaitė paneigė Telšių paminėjimo 1317, 1320, 1398 metų datas kaip nepagrįstas. Vis dėlto 1398 m. data atsirado net naujausioje „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ bei „Vikipedijoje“, nors ši data tėra nesusipratimas. Istorikai pasiūlė ankstyviausia Telšių paminėjimo data laikyti žinutę Liudviko Adomo Jucevičiaus „Žemaičių žemės prisiminimuose“, išleistuose 1842 metais. Jis rašė: „Iš seniūno Jono Kęsgailaičio 1450 metų aprašo matyti, kad Telšiai buvo daug geresnėje būklėje ir gausiau gyvenami negu dabar“, tai yra, XIX amžiaus pirmojoje pusėje. Anot Vacio Vaivados ir Nerijos Marciukaitės, šią datą paremia ir A.Preikuro informacija 1862 metų Kauno gubernijos atmintinėje, kur minėtas autorius taipogi teigė „kaip įrodo istoriniai šaltiniai, Telšių m. buvo žymiai didesnis ir gausiau apgyvendintas XV a. nei dabar“. A.Preikuro žinutė vien patvirtina, kad jis pakartojo Liudviko Adomo Jucevičiaus informaciją, kuri gana nepatikima dėl teiginio, kad Telšiai XV amžiuje buvo geresnės būklės ir gausiau apgyvendinti negu XIX amžiaus pirmojoje pusėje. Bent kol kas toks Jono Kęsgailaičio aprašymas nežinomas, net neaišku, kur minėtą aprašymą Liudvikas Adomas Jucevičius galėjo perskaityti. Vis dėlto ši diskutuotina 1450 m. data pastaraisiais dešimtmečiais įsitvirtino kaip pirmasis Telšių paminėjimas istoriniuose šaltiniuose.

Nuotraukoje: Liudvikas Adomas Jucevičius (1813–1846) 1841 metais parašė ir 1842 metais lenkų kalba išleido knygą „Žemaičių žemės prisiminimai“. Joje teigė, kad skaitė kažkokį Žematijos seniūno Kęsgailos 1450 m. Telšių aprašymą. Ši data dabar, nors ir ne visiškai pagrįstai, įsitvirtinusi kaip pirmojo Telšių paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metai. Nuotraukoje: Liudviko Adomo Jucevičiaus rankraščio „Žemaičių žemės prisiminimai“ (Wspomnienia Żmudzi), saugomo Lenkijoje (Biblioteka Narodowa), titulinis lapas.

(Bus daugiau)