Praėjusį šeštadienį, liepos 13-ąją, jau 27-ą kartą kėdainiečius ir miesto svečius sukvietė Agurkų festivalis. Kaip niekad gausiai į senąjį miesto parką susirinkusiems žiūrovams netrūko geros nuotaikos, pramogų, o skanauti agurkus, galima buvo iki pat festivalio pabaigos.

Prie festivalio sėkmės prisidėjo ir puikus vidurvasario oras, nors iš ryto ir gąsdinęs lietumis. Festivalio vedėjui sušukus: ,,Žalias žalias, o dalyviams atsakius: ,,Agurkėlis“, festivalis buvo atidarytas.

Agurkai auginami XVII a.

Kėdainiai, kaip agurkų sostinė garsėjo nuo seno. Auginami agurkai buvo jau XVII a. karaliaus Jono Sobieskio laikais. Istorija byloja, kad agurkų ir kitų augalų sėklų dar viduramžiais keliaudami į Lietuvą atvežė karaimai. O vėliau, agurkų auginimo tradicijas išvystė ir žydai, kurių labai daug gyveno Kėdainiuose.

Pasirodo, kad 1920-aisiais metais Kėdainių milicijos viršininkas raportavo Vidaus reikalų ministrui, kad Kėdainiuose nebeliko nei vieno milicininko. Paklaustas, kur visi dingo, jis atsakė, kad išėjo pas žydus agurkų laistyti, nes ten trigubai daugiau moka…

Kėdainiai išsiskiria tuo, jog yra ne tik Radvilų miestas, bet ir Agurkų karalių miestas. Kėdainiai turi net 10 Agurkų karalių – dvi karalienes ir aštuonis karalius. Agurkų karaliai kiekvienos Agurkų šventės metu buvo renkami nuo 1997 metų. Metams bėgant, Agurkų šventė pasiekė aukštesnį lygį ir jau nebe pirmus metus Kėdainiuose rengiami Agurkų festivaliai.

Festivalį režisuoja 25 metus

Buvo pagarsinta, jog Kėdainių kultūros centro direktorė Daiva Urbonienė jau 25 metus yra Agurkų šventės, vėliau – festivalio režisierė, o jos suburta komanda kasmet, vidurvasarį, kėdainiečiams ir miesto svečiams dovanoja džiugią nuotaiką ir nepakartojamas akimirkas.

D. Urbonienė paklausta, kuo išsiskiria šiemetinis festivalis, pasakojo, kad kiekvienais metais bandoma atrasti kažkokią ,,razinką“.

,,Realiai nieko tu kitaip nepadarysi, nes dominuoti turi agurkas. Mes labai džiaugiamės, kad žurnalistas, kulinarinių knygų rašytojas bei keliautojas Vytaras Radzevičius leido naudoti pavadinimą ,,Agurkas pasaulio puoduose“, todėl į festivalį buvo pakviestas ir pats Vytaras, skaitęs paskaitą, o vėliau visus vaišinęs savo gamybos guliašu. Nei vieno karto nebuvo, kad festivalį dėl nepalankaus oro būtų reikėję nukelti. Yra buvę lietaus, bet jis niekada neišgąsdina“, – teigė šventės režisierė.

Festivalio lankytojų laukė ne vienas kulinarinis šedevras – kulinarinių patiekalų ragautuvės ,,Agurkas pasaulio puoduose“, kurių sudėtyje buvo kėdainietiškas agurkas.

Agurkus raugė su bananais

Žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius skaitęs paskaitą „Virtuvės geografija: valgoma – nevalgoma“, pristatė skirtingų pasaulio virtuvių patiekalus, kai kurie iš jų itin šokiravo bei kuriuos jam teko paragauti.

Kalbėjo ir apie tai, kokius lietuviškus patiekalus jam teko pagaminti keliaujant ir kaip tų patiekalų skonį priėmė vietos gyventojai.

Jis pasakojo, kaip viešėjęs Laose, raugė agurkus. Įdėjo daug krapų, česnako, bet neturėjo vyšnių bei serbentų lapų, todėl jis nutarė įdėti ne tik bananų lapų, bet ir bananą ir pažiūrėti, kas gausis. Kibirėlį apsuko izoliacija.

Maždaug po savaitės atidarius agurkus, pasirodo agurkų skonis buvo puikus. Bet visus labiausiai domino, kokio skonio buvo bananas, raugintas kartu su agurkais. ,,Atsikandi, skonis kaip rauginto agurko, kai nuryji, po kiek laiko grįžta banano poskonis. O patys agurkai buvo ir tvirti, ir traškūs“, – komentavo Vytaras.

Vaišino guliašu

Po paskaitos festivalio dalyvius Vytaras pakvietė pasivaišinti paties virto guliašo su kleckais, užkandant kėdainietiškais raugintais agurkais.

Pasak Vytaro, guliašas gamintas pagal vengrišką receptą – tai guliašinė sriuba su kleckais. Kleckus atstoja skrylių tešla, plėšyta ir sumesta į puodą, taip pat jautiena su daržovėmis: bulvės, paprika, morkos, pomidorai, kumyno prieskoniai. V. Radzevičius viską pats pjaustė ir atsivežė iš Merkinės.

Žurnalistas guliašo išvirė ir pats iki devynių prakaitų išdalino du katilus po 70 l, viena porcija – samtis (250 ml).

Pasidomėjus, ar turintis savo šeimos agurkų, ruošiamų žiemai receptą, Vytaras atskleidė, kad agurkus raugia pats.

,,1 l vandens reikia 2 v. š. druskos, dar ąžuolo lapų dedu, serbentų, vyšnių lapų, krapų, česnako skiltelių, kalendrų sėklų, čili pipirą įmetu. Kai dariau pernai sodyboje, agurkus raugiau 5 l plastikiniame butelyje, kurį įleidau į šulinį. Liepos mėnesį raugtus agurkus, skanavome prieš Kalėdas ir jie buvo labai geri. Prieš raugiant agurkus, apie parą pamerkiu juos į šulinio vandenį, kad jie būtų kietesni“, – patarimais dalinasi Vytaras.

Agurkas – pasaulio puoduose

Festivalio dalyviai lankėsi kulinarinio paveldo ir agurkinių patiekalų ragautuvėse, kur gomurį galėjo pamaloninti originaliai pavadintuose kiemeliuose: ,,Agurhauzas“,,,Agurkynė“, Agurbistras“,

Buvo atgabentas ypatingasis Radviliškio kugelis su specialiai festivaliui paruoštu agurkiniu padažu.

Gamintojos išdavė, jog padažo sudėtyje buvo smulkiai pjaustyti rauginti agurkai, česnakai ir krapai, sumaišyti su grietine.

Rosita Liubomirskienė iš Surviliškio, garsi bazilikų augintoja, prekiavo savo gaminiais iš bazilikų bei agurkų. Specialiai festivaliui pagamino pagardų, kurių sudėtyje: agurkai, bazilikas, svogūnai, čija sėklos bei kt. priedai.

Lankytojų gausa stebino ,,Kėdainių konservų fabriko“ kiemelis, kuriame netrūko ir pramogų.

Parke galima buvo įsigyti produktų iš agurkų ,,Gurkės“ kiemelyje bei Šušvės midaus, iš jų ir ,,Agurkinio“.

Agurkinė sriuba

Pelėdnagių skyriaus ,,Agurkynėje“ buvo pristatoma lenkiška agurkų sriuba. Panašią agurkinę verda ne viena šeimininkė, tik nuo lietuviškos ši sriuba skiriasi tuo, kad šalia pateikiama bandelė su lašinukais arba spirgučių įpilama į pačią sriubą. Lenkiškai agurkinei sriubai išvirti prireikė: svogūnų, morkų, bulvių, perlinių kruopų (per naktį pamirkytos), stipraus paraugimo agurkų. Morkas su svogūnais būtina pakepinti. Išvirus kruopoms ir bulvėms, supilti pakepintas daržoves ir tik tada smulkiai pjaustytą raugintą agurką. Nepamiršti druskos, prieskonių, galima įmesti sultinio kubelį.

Taip pat buvo vaišinama ir šviežiai paraugtais agurkais, kuriems skonį suteikė 1,5 v. š. druskos (1 l vandens), vyšnių lapai, krapai, česnakas. Jei norėtumėt šiuos agurkus išlaikyti žiemai, būtina juos laikyti šaltai.

Prancūziški užkandžiai

Vilainių ir Tiskūnų skyriaus šeimininkės kvietė užsukti į kiemelį ,,Agurbistras“, kur buvo vaišinama prancūziškos virtuvės patiekalais. Tai vėrinukai ,,Bon appetit“ su agurkais. Agurkų gira su priedais – apelsinu, mėta.

Prancūziškos užtepėlės buvo pagamintos iš varškės, pertrintos su česnaku, su trupučiu druskos, pipirų, smulkiai pjaustytu paraugintu agurku, papuoštos alyvuogėmis.