Krekenavos socialinės globos namuose pasveikinta garbingo amžiaus – 103 metų – sulaukusi Marytė Mickutė. Senolę pasveikino Krekenavos Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo mažosios bazilikos rektorius dr. Gediminas Jankūnas, vargonininkas Mantas Masiokas ir socialinės globos namų darbuotojai.

Krekenavoje jau 74 metai

2021 metais Marytė šventė šimtmetį, bet dėl pandemijos jos pasveikinti negalėjo tuometinis Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, kuris visuomet sveikindavo garbaus amžiaus sulaukusius senolius. Todėl P. Žagunis 2022 metais atvažiavo ir pasveikino ją su 101-uoju gimtadieniu.

M. Mickutė labai šviesaus proto, ir ją krekenaviečiai puikiai žino, nes moteris nuoširdžiai, nuo 1939 metų, tarnavo bažnyčiai. Į Krekenavą ji atvažiavo 1950 metais su amžiną atilsį kunigu Antanu Navicku, kuriam patarnavo, padėjo ir buvo vadinamoji parapijos pročkelė.

Ji darė visus darbus, kuriuose reikėjo jos pagalbos. Marytė ir bažnyčią puošė, ir vaikus ruošė šventėm – juos rengdavo. Tvarkė kunigų rūbus. Ji buvo ilgametė bažnyčios tarnautoja.

Gyveno šalia klebonijos

Senolės pasveikinti atvykęs Krekenavos Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo mažosios bazilikos rektorius dr. G. Jankūnas pasakojo, kad 2011 metais atvykęs į Krekenavą jau rado Marytę.

„Ji gyveno šalia klebonijos geltoname namelyje. Žinojau, kad Marytę krekenaviečiai vadino pročkele, nes daug metų patarnavo kunigams, tvarkė bažnyčią, prižiūrėjo gėles. Tas geltonas namelis buvo svarbus, nes gyventojai pas Marytę ateidavo kalėdaičių. Kai atvykau į Krekenavą, kalėdaičių senolė jau nedalijo, o tiesiog gyveno tame namelyje ir buvo mano artimiausia kaimynė. Man buvo smagu turėti tokią šviesaus proto kaimynę, kuri mokėjo bendrauti su žmonėmis“, – pasakojo dvasininkas ir teigė, kad M. Mickutė visaip kaip prisidėjo tarnyste bažnyčiai.

Seniausia Krekenavoje

Pasak bazilikos rektoriaus, Marytė Krekenavoje gyvena jau 74 metus, o pati senolė irgi pritaria kunigui.

„Taip, gyvenu seniai ir gali būti, kad esu pati seniausia Krekenavos gyventoja. Jaučiuosi neblogai, nes sulaukusi tokio amžiaus dar krutu. Nėra jokios paslapties sulaukti tokio amžiaus. Gyvenu, kaip visi gyvena. Dirbau kiek galėjau, negėriau ir nerūkiau. Valgiau įprastą maistą – nesirinkau ypatingų patiekalų. Todėl ir skrandis dirba gerai“, – šypsosi Marytė.

Pročkelė – bažnytinių rūbų lygintoja

M. Mickutė mielai sutiko paaiškinti, ką reiškia žodis „pročkelė“, jai į pagalbą suskubo klebonas G. Jankūnas.

„To žodžio kilmė lenkiška. Marytė prižiūrėjo bažnyčios altoriaus užtiesalus, kunigų drabužius, drobines albas. Pagrindinis Marytės darbas buvo skalbimas ir bažnyčios puošyba. Viską, ką išskalbdavo, reikėjo lyginti arba, kaip sakydavo anksčiau, „prosyti“. Bažnyčią puošdavo įvairiomis gėlėmis, kuriomis rūpinosi Marytė“, – senolė linguoja galva ir sako, kad gėlių prisirinkdavo lankydamasi krekenaviečių namuose.

Jaukų pasisėdėjimą užbaigė klebonas G. Jankūnas. Vargonininkas Mantas atnešė akordeoną ir kunigas užtraukė dainą, skirtą Marytei. Aidint muzikai atsisveikinome su senole ir linkėjome jai sveikatos ir gražaus buvimo Krekenavos socialinės globos namuose. Čia dabar yra M. Mickutės namai, kuriuose rūpestingai prižiūrima.

M. Mickutės gyvenimo istorija

Marytė Mickutė gimė 1921 metais ir užaugo Kiemėnų kaime, Pasvalio rajone. Ji buvo viena iš septynių vaikų šeimoje – turėjo penkias seseris ir du brolius – abu broliai mirė ankstyvoje vaikystėje. Tėvas Kazimieras ir motina Agota augino vaikus sunkiais laikais. Šeima turėjo 11 hektarų žemės, tačiau viską prarado, kai atėjo sovietų valdžia.

Marytė mokėsi Kiemėnų pradžios mokykloje ir baigė keturias klases. Nors išsilavinimas buvo ribotas, ji anksti išmoko šeimininkauti – lankė septynių mėnesių šeimininkės kursus Antalieptės vienuolyne.

Marytė jaunystėje buvo įsimylėjusi, bet tėvai turėjo kitų planų – norėjo ją išleisti už 20 metų vyresnio vyro. Nenorėdama paklusti šiam sprendimui, Marytė ryžosi drąsiam žingsniu ir pabėgo nuo numatytos santuokos.

Svarbus posūkis jos gyvenime įvyko per pažintį su kanauninku Antanu Navicku. Ji su kanauninku pradėjo dirbti nuo 1939 metų. Taip ir prasidėjo jos ilgametė tarnystė bažnyčioje. 1950 metais persikėlė į Krekenavą, kur ir gyvena ligi šiolei.