Pjuvenų briketai ar malkos, kokius briketus pirkti, šildymas briketais, kaip kūrenti briketais 

Šildymo briketai yra kieto kuro rūšis, alternatyva malkoms. Taisyklingos formos ir vienodo dydžio dėka briketus patogu naudoti kūrenimui krosnyse, židiniuose, kieto kuro katiluose. Jeigu tai alternatyvus kieto kuro variantas – kiek šilumos išskiria briketai? Kokių pranašumų ir trūkumų turi briketai, palyginti su tradicinėmis malkomis? Kuo skiriasi briketai tarpusavyje ir kaip išsirinkti geresnius ir kokybiškesnius briketus?

Iš ko gaminami briketai

Briketai presuojami iš medienos, žemės ūkio ir maisto pramonės atliekų – pjuvenų, durpių, šiaudų, ašuotės, kokoso lukštų anglies, saulėgrąžų, ryžių, grikių lukštų. 

Briketų sudėtyje nėra klijų ir kitų rišiklių. Tankis ir kietumas pasiekiamas stipriai presuojant ir maksimaliai išdžiovinant. Todėl deginimas krosnyje sveikatai negali kenkti. 

Kuo malkos nusileidžia šildymo briketams

Pagrindinis briketų pranašumas prieš malkas – degimo temperatūra yra 1,5-2 kartus aukštesnė. Briketų kaitrumas (4-8 % drėgmės) siekia apie 3500-5000 kcal/kg, o malkų (15 % drėgmės) – 1600-2800 kcal/kg. 

Tam yra ir akivaizdus paaiškinimas: briketai turi mažesnį drėgmės procentą, kuris pasiekiamas priverstinio džiovinimo dėka gamybos metu. Optimalus mažiausias malkų drėgmės kiekis geriausiu atveju sudaro 12-15 %. Kuo sausesnis kuras, tuo didesnis jo šilumingumas. 

Briketų tankis yra didesnis. Kodėl, pavyzdžiui, ąžuolinės malkos yra kaitresnės? Dėl ąžuolo medienos tankio, kuris yra 0,80 g/cm³, o tuopos – tik 0,4 g/cm³. Briketų tankis yra didesnis ir sudaro apie 1 g/cm³. Briketuose degių medžiagų kiekvienam tūrio vienetui yra daugiau negu ąžuolo medienoje. Jeigu malkas pavyktų išdžiovinti iki 4-8 % drėgnumo, tuomet jos prilygtų briketams. 

Kiti briketų privalumai - jie tolygiau ir ilgiau dega, o minimalaus drėgmės kiekio dėka beveik neišskiria suodžių ir neužteršia dūmtraukio. Briketai užima mažiau vietos.

Šildymo briketų trūkumai

Didesnė kaina. Iš pažiūros briketai yra brangesni už malkas. Bet reikia skaičiuoti šilumos vieneto kainą, kuri skiriasi malkų nenaudai. 

Briketai bijo drėgmės. Sudrėkę briketai tiesiog trupa ir subyra. Jiems kritiškai svarbios laikymo sąlygos, kuriose privalu užtikrinti sausą orą ir vėdinimą. 

Pasitaiko nekokybiškų briketų. Perkant briketus šildymui ne visada įmanoma vietoje patikrinti medžiagos kokybę. Priklausomai nuo gamintojo nesąžiningumo į pjuvenų briketus jis gali įmaišyti viską iš eilės: minkštų rūšių medienos atliekas, supuvusią medieną, nekokybišką arba chemiškai apdorotą medieną - tam, kad vizualiai apgaulingai sukurtų produkto tūrį. 

Kaitrumo skirtumai tarp briketų

Medžiaga, iš kurios supresuotas briketas lemia jo kaloringumą, peleningumą, degimo kokybę ir suodžių kiekį. Jeigu palyginti tarpusavyje briketus iš skirtingų medžiagų (pjuvenų, saulėgrąžų lukštų, ryžių, šiaudų), galima įžvelgti ir ženklius skirtumus. 

Iš lentelės matosi, kad didesnį kaitrumą turi saulėgrąžų lukštų briketai – iki 5100 kcal/kg. Taip yra todėl, kad jie turi mažą peleningumą (3-3,6 %), o lukštuose yra energetiškai vertingo aliejaus, kuris puikiai dega. Kita vertus, tas pats aliejus sukelia labai didelį suodžių susidarymą ir kamino užkimšimą. 

Pjuvenų briketų kaloringumas (5040 kcal/kg) nežymiai atsilieka nuo saulėgrąžų lukštų. Bet peleningumas mažesnis – iki 2,5 %. 

Šiaudų briketai su 4740 kcal/kg kaitrumu šiek tiek nusileidžia pjuvenoms ir saulėgrąžų lukštams, bet turi daugiau pelenų. 

Ryžių lukštų briketų peleningumas pats didžiausias (20 %), o šilumingumas silpnas – tik 3500 kcal/kg. Tai mažiau už medines malkas, kurios būtų 25 % drėgmės. 

Ką reiškia peleningumas? Pjuvenose arba lukštuose esančios mineralinės medžiagos palieka pelenus, kurie dažniausia nedega ir neatskleidžia jokios energetinės vertės. Kuo daugiau būna pelenų, tuo mažesnis briketų medžiagos šilumingumas. Skirtingi briketų peleningumai byloja apie gamybos kokybę. Vieni gamintojai nepakankamai išvalo, pvz., šiaudus nuo purvo ir kitų pašalinių medžiagų. Kiti įdeda smulkintų lapų, kad padidintų tūrį. Tai įtakoja briketo kokybę, šilumingumą ir degimo laiką. 

Briketų degimo laikas, kaip ir malkų, priklauso nuo tų pačių faktorių: traukos stiprumo ir užkūrenimo būdo. Jeigu sklendę laiku neuždarysite, tuomet oro srovė privers briketus sudegti pernelyg greitai. 

Briketų ir malkų kainų skirtumas

Svarbesnė yra ne svorio, o išskiriamos šilumos vieneto kaina. Galima sudeginti 5 kg ir 15 kg malkų, bet gauti vienodą kiekį šilumos. Jeigu malkų tonos kainą padalintume iš šilumos kalorijų (kcal/kg) skaičiaus, tuomet gausime apytikslę 1 kW kainą. Tą patį skaičiavimą galime atlikti ir su briketų tona, padalinus iš skleidžiamos šilumos kiekio (kcal/kg). Paaiškėja, kad 1 kilovato briketų šilumos kaina tik nežymiai skiriasi nuo 1 kW malkų kainos. Bet briketų tona kainoja brangiau.  

Kokius briketus rinktis

Specialistai pataria pirmenybę teikti medienos pjuvenų briketams. Jų degimo kokybė maksimaliai panaši į malkų, be to, pelenų ir suodžių gerokai mažiau, šilumingumas aukštas. Tačiau briketai iš spygliuočių pjuvenų sukelia didesnį suodžių kiekį, kaip ir briketai iš saulėgrąžų lukštų. Rekomenduojama rinktis tankesnius briketus iš kietųjų lapuočių rūšių – jie ilgiau ir kaitriau dega.