Gamta nesnaudžia, o ir giliai įmigusi šiemet nebuvo. Sparnuotosios migrantės – pilkosios žąsys, gulbės nebylės, giesmininkės – jau pastebėtos pulkais.

Žmonės triukšmingus pilkųjų žąsų būrius mato žiemkenčių laukuose, besimėgaujančius želmenimis. Galsto ežero pilkosios žąsys ieško maisto Vytautų kaimo laukuose. Sugrįžę namo, nesiruošia išskristi. Žiemkenčių laukai be sniego – paukščiams geresnių sąlygų maitinimuisi nė nereikia. Žąsys laiką leidžia triukšmingai girgsėdamos laukuose, kai kurios jau net ieško vietų perimvietėms. O ir upės, didieji Dzūkijos ežerai, taip pat neužšalę.

Žaltyčio ežere plaukioja pulkai gražuolių gulbių. Ne veltui šis ežeras tituluojamas Lietuvos gulbių lopšiu. Nors neužšalusio ežero ledo lieka vis mažiau, mat šaltukas paspaudė, paukščiams tikrai jokie pavojai negresia.

Specialistai sako, kad šie sparnuotieji migrantai toli neišskrenda, o reaguodami į klimatines sąlygas (jei tik jiems jos palankios) – tuoj gimtinėn parlekia.

Pamiškių pievose jau klykauja gervės. Vietiniai sako, kad šiemet vis tik jos buvo išskridę, nes anksčiau jų nepastebėję, bet kai jau ėmę klykauti, nudžiugo: sugrįžo!

Nuo seno manoma, kad kovo 10-ąją iš šiltųjų kraštų į gimtinę grįžta 40 rūšių paukščių. Kovo 25 dieną Lietuvoje minimos Gandrinės arba gandrų parskridimo diena, nors dažniausiai pirmieji gandrai parskrenda šiek tiek anksčiau – kovo 5–10 dienomis.

Inkilų meistrai pataria jau ruošti inkilus sparnuočiams – netrukus juos reikės kelti!