Pirmadienį keli Seimo nariai su gyvūnų globėjais pirmadienį Seime pristatė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama uždrausti auginti ir žudyti gyvūnus dėl naudos iš jų kailių. Spaudos konferencija dalyvavo įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo nariai Arūnas Gelūnas ir Linas Balsys, biologijos mokslų daktarė Grita Skujienė, sodybos „9 vėjai" savininkas Evaldas Subačius bei VŠĮ „Tušti narvai" vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Įstatymo pataisų rengėjai ir jas palaikantys yra įsitikinę, kad auginti žvėrelius dėl kailių neetiška, gyvūnėliai patiria kančias, netinkamai prižiūrimi. G.Vaitkevičiūtė perspėjo, kad Lietuvai neuždraudus kailinių žvėrelių industrijos pas mus pradės kurtis kitų Europos šalių, kur kailinių žvėrelių auginimas draudžiamas, fermeriai. „Turime pasirinkti, ar esame pažangi šalis ar Europos šiukšlynas“, - kalbėjo ji.

Aktyvistė teigė, kad pagausėjus kailinių žvėrelių fermoms nukentėtų netoli fermų gyvenančių žmonių interesai. Ne kartą buvo cituotas Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša, kuris teigia, kad žvėrelių auginimas kailiams yra lygiai toks pats verslas kaip ir kitos gyvulininkystės rūšys.

Jis įsitikinęs, kad pasisakantys prieš žvėrelių auginimą veikėjai bet kuriomis priemonėmis ieško būdų paveikti žmonių emocijas ir tam pasitelkia net ir nešvarius būdus. „Blogai, kai eksperto vaidmens imasi žmonės nė nebuvę fermose, bet jie atakuoja emocijas ir tai žmones veikia daug labiau. Tačiau mes bandome paaiškinti, kad gyvūnų gerovė ir etika yra skirtingi dalykai. Aktyvistai tai suplaka į vieną. Apie etiką, gyvūnų auginimą mitybai yra sudėtinga diskutuoti, o kalbant apie gyvūnų gerovę galime remtis faktais. O jie rodo, kad žvėrelių, paukščių ir gyvulių fermose nėra taip, kaip bando aiškinti aktyvistai. Jų filmuoti vaizdai stipriai veikia emocijas, bet turiu daug duomenų, kad tai daroma dirbtinai“, – tvirtino Č.Tallat-Kelpša.

Kailinių žvėrelių ūkiai Lietuvoje sukuria 1500 tiesioginių darbo vietų. „Tai toks pats verslas kaip ir kitų gyvulininkystės šakų. Vadinasi, tokiu atveju turime diskutuoti apie tai, kad išvis nereikia auginti gyvulių žmogaus naudai. Tačiau kaip rodo JAV atlikti tyrimai, jei žmonės atsisakytų gyvulinės kilmės maisto, pasaulio tarša sumažėtų tik 2 proc., kas yra paklaidos ribose, o tai reiškia, kad tai planetos ekologijos niekaip nepaveiktų, tuo tarpu ekonomiškai būtų patiriama daug nuostolių“, – kalbėjo Č. Tallat-Kelpša.