Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad diskusijos dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio inicijavimas yra žingsnis tinkama linkme. Apskritai, ekonomistas pažymi, kad Lietuva anksčiau ar vėliau turės didinti iš turto mokesčių surenkamą biudžeto dalį.

„Makro- požiūriu tai yra judėjimas teigiama kryptimi, nes augant konkurencijai dėl darbuotojų, atsirandant skaitmeniniams klajokliams, nuotoliniam darbui, vis daugiau žmonių netolimoje ateityje rinksis tas šalis, kuriose bus mažesni darbo jėgos mokesčiai. Norint išlikti konkurencingoms, šalims reikės konkuruoti dėl tų mokesčių“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo Ž. Mauricas.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad valstybės biudžeto išlaidos ir toliau nuosekliai didėja. Dėl šios priežasties, pasak Ž. Maurico, negalint didinti darbo jėgos apmokestinimo, teks ieškoti alternatyvių pajamų šaltinių.

„Valdžios sektoriaus apetitas auga. Dabar pažiūrėkite į išlaidas sveikatos apsaugai, krašto apsaugai. Mes negalime turėti 5 proc. deficito visą laiką, nes ir mūsų skolinimosi kaštai išauga“, – pažymi jis.

Todėl, siekiant subalansuoti valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas, visuotinis nekilnojamojo turto mokestis yra vienas iš galimų įplaukų šaltinių, teigia ekonomistas.

„Reikia didinti mokesčius ne darbui. Tai yra vartojimo, turto ir ekologiniai. Tokia populiari trejybė. Norint išlikti konkurencingiems, mums tuos mokesčius reikia kažkokiu būdu įvesti ir didinti. Tai yra neišvengiama“, – tikino Ž. Mauricas.

ELTA primena, kad nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, pagal Finansų ministerijos siūlymą, būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.

Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.

Būstas 19,1 proc. brangesnis nei pernai tuo pat metu

Ankstesnės statybos būstai pabrango 4,6 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 4,7 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 4,2 proc.

Statybos departamento duomenimis, naujos statybos būstai pabrango 4,1 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 4,4 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 3,6 proc.

Pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su 2021 m. pirmu ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 19,1 proc.

Ankstesnės statybos būstai pabrango 20 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 21,6 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 15,8 proc.

Naujos statybos būstai pabrango 17,7 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 18 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 17,1 proc.