Savaitgalį šurmuliuojanti Kretingos miesto šventė rajono ūkininkams nuotaikos nepakelia: sausra kasdien degina būsimą derlių, o rajono valdžia neskuba skelbti stichinės sausros.

Į „Švyturio“ redakciją skambinę ūkininkai klausė, ar negalėtume išsiaiškinti, kodėl savivaldybės vadovai rajone neskuba skelbti stichinės sausros. Jau plika akimi matyti, kad daug pasėlių geltonuoja, jie džiūsta, žūva, nespėję užaugti ir subręsti.

Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Egidijus Viskontas, buvęs žemės ūkio viceministras, sutiko pakomentuoti susidariusią situaciją.

„Lietuvos hidrometeorologai jau porą savaičių skambina pavojaus varpais, kaimyninės savivaldybės nedelsiant imasi veiksmų, skelbia stichinę sausrą. Deja, Kretingos rajone tyla. Sausringa vasaros pradžia kalta ne tik dėl gaisrų, užsiliepsnojusio miško, bet ir dėl kasdien prastėjančios pasėlių kokybės. Ūkininkai tiek socialiniuose tinkluose, tiek ir skambučiais ar elektroniniais laiškais atakuoja Tarybos narius klausdami, kodėl rajonas nesiima jokių veiksmų ir neskelbia stichinės sausros. Kretingos ūkininkų sąjungos vadovas net nacionalinio transliuotojo kanalu pateikė informaciją apie sausrą rajone, tačiau rajono taryboje tyla“, – teigė E. Viskontas.

Jo nuomone, kai Taryboje naujoji Kretingos valdžia panaikino Kaimo reikalų komitetą, ūkininkams buvo nusiųstas aiškus signalas – valdžiai ūkininkų problemos svetimos. „Tą galime matyti ir dabar, kuomet aplinkiniai rajonai bando padėti ir spręsti susidariusią situaciją, mūsų rajone į pagalbą neskuba niekas, matyt, reali pagalba ūkininkams nėra prioritetas“, – samprotavo Tarybos narys.

Pasak E. Viskonto, laukuose situacija akivaizdi – vėliau sėti pasėliai nesudygę, ten kur pasėliai sudygę – ima geltonuoti. Galima sutikti su ekspertais, kad grūdų derlius šiemet bus prastas, o tai neigiamai atsilieps ir mūsų rajono ūkininkams. Lietaus rajono valdžia neprišauks, tačiau sumažinti biurokratiją bei padėti paskelbiant stichinę sausrą rajone – tikrai gali. Tokiu būdu dalis ūkininkų galės kreiptis dėl kompensacijų, kitai daliai bus paprasčiau atsiskaityti su Nacionaline mokėjimo agentūra, kuri dažniausiai labai griežtai laikosi įstatymo raidės.

„Nepaskelbus stichinės sausros, ūkininkai bus priversti važinėti pas rajono seniūnus, prašyti pažymų, kuri įrodytų dėl sausros patirtą žalą, kas tik dar labiau erzintų ir taip nepavydėtinoje situacijoje esančius mūsų rajono žemdirbius“, – teigė E. Viskontas.

Tai kodėl stichinė sausra rajone dar nepaskelbta? Kadangi įvairias ekstremalias situacijas galima skelbti tik susiklosčius atitinkamoms sąlygoms, tai įvertinus pagal nustatytus kriterijus, dėl komentaro kreipėmės į savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrių.

Jo vedėja Rasmina Beniušienė paaiškino, kad Hidrometeorologijos tarnyba jau užfiksavo stichinę sausrą, tačiau dar reikalingas patvirtinimas ir iš Žemės ūkio ministerijos. Ministerija turi patvirtinti, kiek parų yra be lietaus, kiek per tą laiką galėjo iškristi kritulių, koks yra sausringumo lygis.

„Baigiame rinkti duomenis pagal žemės ūkio paskirties augalų žūtį vegetacijos metu kriterijų. Surinkus duomenis būtina nustatyti, ar rajono mastu pražuvusių augalų plotas yra ar viršija 10 hektarų. Ministerija, gavusi tokį vertinimą, Kretingos savivaldybei atsiųstų patvirtinimą, kad rajone jau galima skelbti ekstremalią situaciją dėl stichinės sausros“, – teigė R. Beniušienė.

Tikimasi, kad savivaldybės Operacijų centras rinksis kitos savaitės pradžioje ir spręs klausimą dėl stichinės sausros paskelbimo. Šios savaitės pradžioje skubotai susirinkęs Operacijų centras dar neturėjo visos informacijos apie sausros padarinius, savaitgalį dar vieną lyg ir planuotą posėdį sutrukdė Kretingos miesto šventė. Tad šventė stichinės sausros paskelbimą pavėlins savaitę.

Andrius Juškevičius ("Švyturio laikraštis")