Rugpjūčio 7 dieną Lietuvoje siautusi stichija mūsų šalies žemdirbiams pridarė per 10 mln. eurų nuostolių– tokius rezultatus susumavo 2,5 tūkst. žemdirbių jungiantis pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“. „Kai kurie žemdirbiai per 10 minučių krušos neteko visų metų darbo rezultato – kruša negailestingai „nupjovė“ augalus. Įvertintos žalos dydis Lietuvoje sudaro virš 10 mln. eurų. Šiuos nuostolius mums padėjo įvertinti ilgametę patirtį turintys kolegos iš Vokietijos, nes laikas buvo įtemptas – žemdirbiai norėjo kuo greičiau nuimti likusį derlių, kad to nepadarytų gamta“, - pasakoja Vokietijos pasėlių savidraudos fondo filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

„VH Lietuva“ apsidraudę ūkininkai pranešė apie 28,4 tūkst. hektarų pažeistą pasėlių plotą. Gauti 475 žemdirbių pranešimai iš 27 rajonų, daugiausiai iš Joniškio, Šiaulių, Panevėžio, Pakruojo, Pasvalio, Radviliškio rajonų. Labiausiai nukentėjo javų plotai (25,4 tūkst. ha) ir rapsų laukai (2,3 tūkst. ha). Apie pažeistus plotus pranešė ir kukurūzų, ankštinių augalų, cukrinių runkelių ir bulvių augintojai. „Ilgai buvo manoma, kad krušos žalos yra gana lokalios, tačiau pastebėjome, jog ši kruša apėmė trečdalį Lietuvos, tik skirtinguose rajonuose intensyvumas buvo nevienodas. Kruša ypač stipriai pažeidė Joniškio, Šiaulių ir Panevėžio rajonų pasėlius“, - komentuoja M. Rusteika.

Latvijoje nuostoliai – dar didesni

Latvijoje pasėlių savidraudos fondas gavo 226 ūkininkų pranešimus apie pažeistą 22,5 tūkst. hektarų pasėlių plotą. Daugiausiai pranešimų apie žalą sulaukta iš Dobelės, Tervetės ir Jelgavos rajonų žemdirbių. Latvijoje nukentėjo 17,2 tūkst. ha javų plotai ir 5,1 tūkst. ha rapsų laukų.

„Laukų pažeidimai Lietuvoje ir Latvijoje – patys įvairiausi: nuo pavienių grūdų išmušimų iš varpų iki 100 procentų nuostolių, kur laukas atrodo ką tik nuimtas kombaino, tik derlius liko išbarstytas laukuose. Jau įvertinome visas žalas ir draudimo išmoka Latvijoje siekia 15 mln. eurų. Tai dar kartą įrodo, jog žemės ūkio verslas yra itin jautrus meteorologiniams reiškiniams ir tikrai ne viskas priklauso nuo žemdirbio bei jo auginimo technologijų. Tokios žalos pasitaikydavo pavieniuose laukuose, dažniau buvo pastebimos Vakarų Europoje, tačiau klimato kaita keičia ir šių rizikų pasireiškimo mastą bei lokaciją. Tokie derliaus praradimai dėl stichijų žemdirbiui sudėtingi tiek finansiškai, tiek psichologiškai, ypač kai buvo likusi tik paskutinė dalis – nuimti užaugintą derlių ir išvežti jį iš laukų, o tai jau padarė gamta. Tokiais sunkiai laikotarpiais ir pasimato mūsų darbo prasmė“, - sako pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas M. Rusteika.

Vokietijos savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ (VH) dirba jau 199 metus, turi 10 filialų ir daugiau kaip 110 tūkst. narių 10-yje Europos Sąjungos šalių – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Italijoje. Tarptautinis ūkininkų susivienijimas leidžia efektyviai kompensuoti žemdirbių patirtus gamtos stichijų sukeltus nuostolius.