Augintiniai daugeliui asocijuojasi su meile, laimės akimirkomis bei džiugesiu, tačiau, veterinarijos specialistai dar kartą atkreipia dėmesį ir primena, jog augintinis tai ne tik jusli būtybė, kuri džiaugsmingai pasitinka sugrįžtančius šeimininkus, tačiau ir didelė atsakomybė, kurią reikia nešti ne tik kasdieną, o daugelį metų. Minint Šuns dieną, VMVT nori atkreipti dėmesį į kartais spontaniškai priimtų sprendimų pasekmes – nemažėjantį gatvėse atsirandančių bešeimininkių gyvūnų skaičių. Labai svarbu įvertinti, kad įsigijus augintinį privalu užtikrinti ne tik jo fiziologinius poreikius maitintis, ilsėtis, judėti, bendrauti,  tačiau ir apsaugoti nuo neplanuotų jauniklių atsiradimo.    

“Sveikintina, jeigu prieš nusprendžiant įsigyti augintinį, yra pasidomima apie jo veislei būdingus priežiūros, elgsenos, sveikatos ypatumus bei charakterio bruožus, tačiau to nepakanka. Kiekvienas augintinis – skirtingas ir savitas, todėl nereiškia, jog Jūsų būsimas gyvūnas atitiks literatūroje aprašytus bruožus. Svarbu žinoti, jog įsigijus augintinį, atsiranda ir papildomos pareigos, kurios neapsieina tik gyvūnų paglostymu bei pašėrimu. Visų pirma, įsivertinkite, ar galėsite skirti augintiniui pakankamai laiko – jų pavedžiojimui bei nuolatinei priežiūrai, ar finansinė padėtis leis įsigyti būtinus ir tinkamus gyvūnui pašarus, priežiūros priemones, privalomas įgyvendinti sąlygas (registravimą Gyvūnų augintinių registre), vakcinaciją nuo pasiutligės bei kitų ligų ar galėsite suteikti jiems veterinarinę pagalbą, jei atsitiktų nenumatytų nelaimių ar ligų. Neretai gali tekti patirti nuostolių dėl augintinių padarytų išdaigų. O vienas iš svarbiausių aspektų – ar turėsite galimybę ir ar tikrai žinote kaip augintinį apsaugoti nuo neplanuotų vadų, kurių dažnos pasekmės – bepriežiūriai, bešeimininkiai, išmesti ir apleisti gyvūnai gatvėse bei pilnėjančios gyvūnų prieglaudos“ – sako  VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.  

VMVT specialistai primena, gyvūnus nuo netikėtų jauniklių atsivedimų galima apsaugoti patikimais būdais: chirurginėmis veterinarinėmis procedūromis ar specialios paskirties (pvz., rują slopinantys) veterinariniais vaistais. Taip pat pakankamai efektyvus būdas yra kontakto ribojimas su kitais gyvūnais (rujos metu): gyvūnų laikymas voljere, jų nepaleidimas neprižiūrimai lakstyti bei užtikrinimas, kad teritorija, kurioje laikomas gyvūnas pakankamai aptverta ir saugi, jog augintinis nepaspruktų.  

Būkime atsakingi prieš gyvūnus – jie juk mūsų niekada neišduoda.