Pjaunant kamieną grandininiu pjūklu ar pjaunant gulintį rąstą malkoms kartais nutinka toks nemalonus dalykas – pjūklo juosta su grandine užstringa medienoje ir negali pajudėti nei pirmyn, nei atgal. Medienos audinius viduje veikia fizinės įtampos, spaudimas iš viršaus, apačios, iš šonų. Dėl neįvertintų įtampų pjūklo juosta lieka užspausta medienos sluoksniuose. Tuomet tenka papildomai paplušėti, norint “išvaduoti" įstrigusį įrankį.

Įstrigusio grandininio pjūklo ištraukimas

Jeigu pjovimo metu pjūklo juosta su grandine užstrigo medienoje, šiai dienai yra tik vienas būdas ištraukti užspaustą pjūklą. Kitokio būdo šiuolaikinės medkirčių technologijos kol kas neišrado. 

Medkirčiai-profesionalai pataria išjungti užstrigusio grandininio pjūklo variklį ir įsitikinti, kad pats pjūklas tvirtai laikosi kamieno medienoje. Jokiais būdais nebandykite pjūklo tiesiog ištraukti naudojant grubią jėgą, nebandykite juo pjauti dar giliau į medieną, ypač spaudžiant visa jėga, neįjunkite pjūklo, kol jis yra suspaustas ir įstrigęs prapjovoje. Nes šitaip rizikuojate nesuvaldyti pjūklo ir susižaloti arba sugadinti ir pažeisti patį įrankį, sudeginti sankabą, atšipinti grandinę.

Įkalkite į pjūvį pleištą – medinį arba plastikinį. Metaliniai pleištai tokiame darbe nenaudojami dėl rizikos sugadinti grandininį pjūklą, įvykus judančios grandinės susidūrimui su pleišto metalu. Įkaltas į prapjovą medinis ar plastikinis pleištas šiek tiek praplės prapjovą, ji atsivers bent keliais milimetrais. To gali pakakti pjūklo ištraukimui.

Kartais, kai įkalto pleišto nepakanka, prapjovai praplėsti naudojamas rankinis pjūklas arba kitas grandininis pjūklas. Bet pjauti tokiais atvejais reikia bent 30 cm atstumu nuo įstrigusio pjūklo. Pjūvis antru pjūklu tuomet daromas kryptimi į išorę (šakų galų link). Taip siekiama išvengti dar stipresnio pjūklo įstrigimo nupjaunamoje dalyje.

Kaip pjauti, kad pjūklas neužstrigtų

Pavyzdžiui, malkoms pjaunamas rąstas guli horizontaliai ant dviejų atramų. Tokioje padėtyje rąstą veikia spaudimas iš viršaus, o medienos audiniuose veikia įtampos, verčiančios juos susitraukti viršutiniuose sluoksniuose, o apatiniuose - išsitempti. Tuomet pradžiai iš viršaus daroma iškrovimo prapjova, kuri turi sudaryti iki 1/3 rąsto. O pagrindinis pjūvis daromas iš apačios link iškrovimo pjūvio, kol jie susijungs. Tai padės išvengti pjūklo užspaudimo medienoje.

Panašiai veikia spaudimas iš viršaus, kai vienas rąsto galas guli ant vienos atramos, kitas galas – ant žemės. Iškrovimo pjūvis irgi daromas iš viršaus, vienu trečdaliu rąsto. Pagrindinis pjūvis - iš rąsto apačios iki susijungimo su viršutiniu pjūviu.

Kita situacija – vienas rąsto galas guli ant žemės, rąsto vidurys atsiremia į kokią nors atramą, o kitas rąsto galas laisvai kyšo ore. Šioje padėtyje spaudimas veikia rąstą iš apačios. Atitinkamai pirmas pjūvis daromas iš rąsto apačios, įsigilinant vienu trečdaliu į medieną. O ilgesnis baigiamasis pjūvis atliekamas iš viršaus.

Jeigu akivaizdu, kad pjovimo metu viena rąsto dalis gali nuslūgti ir prispausti kitą rąsto dalį, tuomet atliekamas nuožulnus pjūvis.