Visus kelmo naikinimo ir rovimo būdus galima suskirstyti į mechaninius ir cheminius. Cheminiai būdai nėra gaišūs ir sunkūs, bet gali užimti daug laiko (nuo pusmečio iki vienerių metų, priklausomai nuo cheminės medžiagos), laukiant rezultato. Mechaniniai būdai verčia paplušėti, bet atsikratyti kelmais padeda per 2-3 dienas. 

Kelmo naikinimas su salietra

SVARBU: Kadangi šis būdas numato deginimą ir atvirą liepsną, naudoti jį galima tik tuo atveju, jei kelmas stovi ne arčiau negu 30 m nuo pastatų (pagal AAD reikalavimus). Sudeginti kelmą galima tik tuo atveju, jeigu sklypas su kelmu nestovi ant durpžemio. Kadangi sudega ne tik kelmas, bet susmilksta ir jo požeminė šaknų sistema, gali prasidėti požeminis durpžemio užsidegimas, kurį užgesinti beveik neįmanoma. 

Naudotis šiuo cheminiu būdu geriausia, kai kelmas yra negyvas, t.y. medis buvo nupjautas jau seniai ir iš kelmo neauga daigai. Gyvas kelmas sugeba neutralizuoti salietros poveikį.

Rudenį kelme išgręžkite kuo daugiau vertikalių angų (kaip gręžinius žemėje), pageidautina storu grąžtu, o dar geriau - plunksniniu grąžtu (nuo 3 cm pločio). Gręžimo gylis priklauso nuo kelmo aukščio – nuo 10 iki 40 cm, įskaitant ir požeminę kelmo dalį. 

Į išgręžtas angas kelme įpilkite natrio arba kalio salietros (nuo 300 g iki 2 kg). Salietros galima nusipirkti sodo ūkio skyriuose. Įpiltą salietrą sudrėkinkite vandeniu. Vietoj sausų salietros miltelių galima įpilti labai koncentruotą salietros tirpalą, tačiau pilti reikia reguliariai, keletą dienų, kad kelmas visas kiaurai permirktų.

Užpildytas angas užkimškite savadarbiais kamščiais. Kelmą uždenkite polietileno plėvele, apsaugant salietrą nuo išplovimo lietumi, šerkšno ir sniego. Kartas nuo karto galima atidengti kelmą ir, atkimšus angas, įpilti dar vandens į salietrą.

Esmė tokia – išdžiūvus, salietra išskiria daug deguonies. Permirkęs kelmas tampa degus ir lengvai sudega. Taipogi, per pusmetį salietra “suėda” kelmo medieną ir paverčia ją trūnijančiais trupiniais. 

Jeigu žemėje po kelmu nėra durpių – po poros savaičių galima jį greitai sudeginti. Salietra permirkusį kelmą, po to, kai jis visiškai išdžius, apipilama degiaisiais skysčiais ir padegama. Sudega net šaknys po žeme. 

Tačiau, kai aplink pilna durpžemio, sudeginimo idėjos teks atsisakyti ir palaukti iki pavasario. Per tą laiką kelmas su šaknim sutrupės nuo salietros, jo mediena taps labai minkšta ir trapi – pašalinti byrantį kelmą mechaniniu būdu bus labai lengva. Jis subyrės nuo laužtuvo ir kirvio. 

Arba vietoj salietros į išgręžtas angas kelme galima įpilti degiųjų skysčių – benzino, dyzelinio kuro. Per dieną degusis skystis įsigers į kelmo medieną. Vėliau reikia įpilti dar vieną porciją, kuri irgi turi įsigerti. Angos užkemšamos kamščiais, kad skystis neišgaruotų. Kelmas apdengiamas plėvele. Patariama palaukti 2-3 savaites, kol kelmas visiškai permirks degalais. Tada jį galima padegti, besilaikant AAD ir priešgaisrinės saugos reikalavimų. 

Kelmo naikinimas druska

Kelmas gausiai apibarstomas stambia druska (3-5 kg). Būdo efektyvumą galima padidinti angų gręžimu kelme ir jų užpildymu druska, analogiškai salietros būdui. Apibarstytą kelmą 1 metams uždenkite polietileno plėvele.

Druska niokoja medieną. Per 1 metus kelmo mediena nuo druskos poveikio pradės irti ir sutrupės. Deja, nuo druskos nukentės ir dirvožemis po kelmu ir aplink jį. Todėl šiuo būdu galima naudotis tik išvalant sklypą statyboms, bet ne pasėliams.  

Mechaninis būdas – kelmo šaknų išplovimas 

Kelmo naikinimo tikslas – pašalinti patį kelmą ir dalį jo šaknų mažiausia 30 cm gylyje, kad jis netrukdytų ūkinei veiklai. Medžio šaknų sistema praktiškai yra jo viršutinės šakų sistemos veidrodinis atspindys - tos pačios skeletinės šaknys ir atsišaknijančios nuo jų mažesnės šaknys. 

Pvz., eglė turi vėduoklišką šaknų sistemą, esančia labai arti paviršiaus, analogišką savo šakoms. Rauti eglių kelmus labai lengva. Pušis, atvirkščiai, turi galingą šerdinę šaknį, augančią stačiai gilyn. Lapuočiai turi analogišką savo lajai kamuolinę šaknų sistemą.

Kelmo išplovimo būdu galima efektyviai naudotis sklype, kuriame yra vandentiekis ir žarna. Operacijos pradžioje apie 40-50 cm atstumu šalia kelmo iškaskite 0,5 m³ duobę.

Iš kitos kelmo pusės paleidus stiprią vandens čiurkšlę iš laistymo žarnos, išplaunama žemė aplink kelmą. Čiurkšlė nukreipiama taip, kad išplaunamos žemės pliurė nutekėtų į iškastą duobę šalia kelmo. Po žemės išplovimo lieka atviros kelmo šaknys ir požeminė jo dalis. 

Kitą dieną, kai vanduo aplink kelmą įsigers į žemę arba nutekės į duobę, rankiniu pjūklu perpjaukite šaknis. Mojuoti kirviu gali būti sunku, nes šaknys dažniausia yra tamprios ir stangrios, jas sunku kirsti. Benzininis pjūklas irgi atmetamas – žemė gali užteršti tepalų ir alyvos kanalus bei juostos griovelius, kuriais slysta grandinė.

Tad pakanka perpjauti tik pačias storiausias ir pagrindines šaknis arba šaknis tik vienoje kelmo pusėje. Po kelmu pakišamas ilgas laužtuvas (iš perpjautų šaknų pusės) ir juo, kaip svirtimi, kelmas nulenkiamas ant šono. 

Vėliau perpjaunamos likusios šaknys. Duobė su išplauta žeme ir duobė, likusi nuo kelmo, užkasamos.