Varnų bijojo ir nekentė, bet jos buvo ir garbinamos. Šiandien įrodyta, kad varnų intelektas nenusileidžia primatams. Tačiau kuo daugiau žmogus bando suprasti šiuos paslaptingus paukščius, tuo daugiau klausimų kyla.

Šermenys

Paukščių elgesio stebėjimai parodė, kad varnos turi kažką panašaus į savo kritusių bendražygių paminėjimą. Kai jos randa mirusios varnos kūną, garsiai rėkia ir dreba 10–15 min., o po to tyliai sėdi ant šakų. Kodėl paukščiai „gedi“ savo giminaičių? Vašingtono universiteto doktorantė Kylie Swift (K. Svift) bando rasti atsakymą į šį klausimą, atlikdama tyrimus, vadovaujama žinomo eksperto, prof. J. Mearzliffe’o (Dž. Merslifo).

Kai valgau, esu kurčias ir aklas

Vermonto universiteto mokslininkas, zoologas B. Heinrichas pastebėjo, kad jaunos ir subrendusios varnos valgydamos elgiasi kitaip. Jaunos susirenka į didelę kompaniją ir garsiai šaukia, manydamos, kad toks elgesys atbaidys ne tik vyresnius giminaičius, bet ir kitus šiukšlių konteinerių lankytojus. Kita vertus, suaugusios varnos stengiasi neatkreipti į save dėmesio, mieliau pietauja mirtinoje tyloje ir vienos (kraštutiniais atvejais dalijasi maistu su viena iš savo draugių).

Ezopo pasakėčios eksperimentas

Mokslininkų grupė iš Oklando ir Kembridžo universitetų Naujojoje Zelandijoje nusprendė dar kartą įrodyti, kad varna pasižymi ypatingu intelektu ir išradingumu. Jie nusprendė išbandyti Ezopo pasakėčios, kurioje pasakojama apie varną, kuri sugalvojo būdą, kaip numalšinti troškulį iš vos užpildyto ąsočio, tikrumą. Eksperimente dalyvavusiems paukščiams buvo pasiūlytos dvi kolbos (viena su vandeniu, kita su smėliu), taip pat įvairaus dydžio ir svorio akmenukai bei už vandenį lengvesni daiktai. Įsivaizduokite mokslininkų nuostabą, kai varnos tiksliai atrinko tinkamo skersmens akmenis ir sumetė juos po vieną į vandens kolbą, kol skysčio lygis pakilo pakankamai, kad paukščiai galėtų gerti. Smėlio kolbos liko nepaliestos. Paukščiai taip pat aiškiai atskyrė akmenukus, kurie skęsta vandenyje, ir objektus, kurie plūduriuoja paviršiuje.

Veidrodėli, pasakyk

Oklando universiteto mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kokiais tikslais varnos naudos veidrodį. Keliolikos Naujosios Kaledonijos varnų stebėjimai parodė, kad paukščiai mieliau naudojo objektą praktiškesniais tikslais, o ne žavėjosi tik savo išvaizda. Pasak vieno iš tyrimo autorių, gebėjimas analizuoti informaciją tarp varnų gali būti lyginamas su primatų ir dramblių įgūdžiais.

Su veidrodėlio pagalba jos rado paslėptą patiekalą, lengvai nustatydamos ryšį tarp veidrodžio vaizdo ir tikrosios mėsos gabalų vietos. Pasak vieno iš tyrimo autorių, varnų gebėjimas analizuoti informaciją gali būti lyginamas su primatų ir dramblių įgūdžiais.

Šapelis šaukštelis

Varnos dažnai vadinamos „plunksnuotais primatais“, jų intelekto lygis yra ne tik panašus, bet kartais viršija beždžionių sugebėjimus. Vokiečių neuromokslininkai pademonstravo, kaip lengvai varnos gali naudoti įvairias improvizuotas priemones maistui gauti. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad varnos ne tik kompetentingai naudoja paruoštus, bet ir lengvai sukuria naujus įrankius. Taigi, jos sulenkia tiesią vielą kablio forma, kurias naudoja kaip daugiafunkcinius grandiklius.

Pažink priešą iš veido

Kornelio laboratorijos ornitologas K. McGowanas (K. Makgovanas) patvirtino faktą, kad varnos sėkmingai „medžioklei“ naudoja specialiai suformuotas lazdeles, pridurdamas, kad kartais jos išsaugo patogiausius ir funkcionaliausius įrankius, kad galėtų juos vėl naudoti.

Vašingtono universiteto laukinės gamtos tyrinėtojas J. Marzliffe’as yra įsitikinęs, kad varnos ne tik gali prisiminti blogai joms darantį žmogų, bet ir perduoti informaciją apie jį kitiems paukščiams. Savo darbo metu mokslininkas pakartotinai susidūrė su panašiu varnų elgesiu. Garsiais, bauginančiais riksmais jos persekiojo spąstus statančius tyrinėtojus. Nustatyta, kad net maži varniukai parodo nedraugiškumą tiems, kurie „išgąsdino“ jų tėvus. Pavyzdžiui, J. Marzliffe’as žino apie atvejį, kai policijos pareigūnai Vašingtone buvo užpulti varnų po to, kai šaudė paukščius 25 mylios į šiaurę nuo Sietlo. Plunksniniai keršytojai keliavo apie 50 kilometrų, kad išlietų savo pyktį ant šaudžiusiųjų galvų.

Šeimos vertybės

Mokslininkas K. McGowanas iš Kornelio laboratorijos jau 20 metų tyrinėja varnas, ypač stebėdamas kelių kartų paukščius. Pasirodo, kad jaunos varnos gali likti su tėvais iki penkerių metų, o šeima kartais turi iki 15 narių: tėvus ir jų vaikus, sūnėnus, brolius. Tėvų mirties atveju, artimieji padeda „pakelti vaikus prie kojų“, jie maitina juos ir saugo lizdą.

K. McGowetto tyrimai taip pat parodė, kaip skiriasi miestuose gyvenančios varnos nuo tų, kurios nori įsikurti kaimuose. Pavyzdžiui, miesto varnos turi mažiau palikuonių, nes jos neturi daug natūralių priešų, o tai reiškia, kad jie turi geresnes galimybes išgyventi. Įdomu tai, kad miestuose gyvenančios varnos yra mažiau reiklios maistui ir greičiau prisitaiko prie naujų sąlygų. Jos nesibodi tikrinti šiukšlių konteinerių ir yra patenkintos prastesnės kokybės maistu nei jų kaimo giminaičiai.

Jonas Baltakis. „Mūsų Ignalina"