Apleistą nedarbingų žmonių, pensininkų žemę siūloma apmokestinti

Žemės sklypus turintiems nedarbingiems gyventojams, pensininkams ir nepilnamečiams, kurie nuo žemės mokesčio dabar atleidžiami, siūloma panaikinti šią lengvatą, jeigu jų sklypas neprižiūrimas ir apleistas – apaugęs nepjaunama žole, krūmais, priverstas šiukšlių, su apgriuvusiais statiniais.  

Seimas pradėjo svarstyti Žemės mokesčio įstatymo pataisas, sugriežtinančias lengvatą daliai socialiai pažeidžiamų žmonių. Jas analizuos Biudžeto ir finansų bei Kaimo reikalų komitetai, išvadą teiks Vyriausybė. 

Dabar žemės mokestis siekia 0,01–4 proc. jos mokestinės vertės. Konkretų dydį nustato savivaldybės taryba.  

„Šiuo įstatymo pakeitimu siekiama, kad mokesčių lengvata (gyventojams, kurių sklypas žemės mokesčiu neapmokestinamas – BNS) galiotų tik tuo atveju, jeigu valdomas žemės plotas nėra apleistas“, – pristatydamas pataisas Seime kalbėjo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ Eimantas Kirkutis. 

„Nesvarbu, ar tai būtų dirbama žemė, ar kitos paskirties – gyvenamųjų namų teritorijos, komercinės, visuomeninės paskirties, rekreacinių ar panašių teritorijų, toks reikalavimas turėtų galioti visiems, tame tarpe ir tiems, kuriems galioja žemės mokesčio lengvata“, – pridūrė jis. 

Pataisos numato, kad šeimoms, kur nėra darbingų asmenų ar kuriems nustatytas 0–40 proc. darbingumas, senatvės pensininkams,  nepilnamečiams tektų mokėti žemės mokestį, jeigu sklypas būtų netvarkingas, neprižiūrėtas.    

Seimo Teisės departamentas pasigenda sąvokos „apleistas žemės sklypas“ apibrėžimo. 

„Žemės ūkio naudmenos suprantamos kaip dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti. Kadangi žemės sklypus gali sudaryti ne tik žemės ūkio naudmenos, bet ir kitos ne žemės ūkio naudmenos (pavyzdžiui, keliai, užstatyta teritorija, vandens telkiniai ir pan.), tai lieka neaišku, kaip būtų suprantamas apleistas žemės sklypas, kuriame yra ne žemės ūkio naudmenos“, – sakoma teisininkų išvadoje. 

Seimo teisininkams taip pat kilo klausimas, kodėl lengvatos siūloma netaikyti nepilnamečiams, nedarbingiems žmonėms ir pensininkams. 

„Svarstytina, ar analogiško teisinio reguliavimo nereikėtų atitinkamai taikyti ir kitai įstatyme nustatytai žemės mokesčiu neapmokestinamai žemei: pavyzdžiui, ūkininko ūkiui steigti įsigytai žemei, žemei, nuosavybės teise priklausančiai tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams“, – teigiama Teisės departamento išvadoje.  

E. Kirkučio teigimu, seniūnijų atstovai dažniausiai ieško apleistų sklypų savininkų, ragina bent kartą per metus nusišienauti ir tik kraštutiniu atveju apmokestina didesniu tarifu.

„Dažniausiai pasitaiko tokie atvejai, kad būna nebaigtos statybos, apleisti pastatai. Yra pasitaikę tokių atvejų, kai užsienyje gyvenantys žmonės nusiperka sklypą ir laiko tiesiog ateičiai, investicijai – gal kada nors pasistatys namą, bet tas žemės sklypas 10 metų yra nešienaujamas, apauga krūmais, kitais augalais, o kaimynystėje esantys visi gyventojai miestuose, miesteliuose, kitose gyvenvietėse turi kentėti įvairiausių piktžolių, šiukšlynais tapusių sklypų keliama tiek vizualine tarša, tiek fizine tarša“, – kalbėjo parlamentaras.

Pasak jo, pasitaiko atvejų, kai savivaldybė pripažįsta sklypą apleistu, apmokestina jį, bet Mokesčių inspekcijai žmogus nurodo esantis bedarbis ir jam pritaikoma lengvata. 

„Visi šeimoje yra bedarbiai. Tai kas trukdo tiesiog nueiti vieną kartą metuose nupjauti žolę?“ – Seime aiškino E. Kirkutis.  

Demokratė Rita Baškienė įsitikinusi, kad nauja tvarka būtų pagalba žmonėms, kurie nori gyventi gražesnėje aplinkoje: „Būna tokių, kurie pamiršta apie grožį ir savo pareigą užtikrinti bent minimalią tvarką.“

Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas abejojo, ar lengvatą būtina naikinti už vienkartinį nesusitvarkymą.

„Dažniausiai tikrai nėra vienkartiniai atvejai, dažniausiai netgi nebūna pirmųjų ar antrųjų metų, tai vis tiek būna jau daug ilgesnio laikotarpio, kaip jau būna netgi žolės sumedėjusios, krūmai pradėję augti“, –  aiškino E. Kirkutis. 

Konservatorei Aistei Gedvilienei klausiant, kiek apleistų sklypų Lietuvoje gali būti ir kiek žmonių nesitvarko, pataisų autorius pateikė Šiaulių rajono savivaldybės duomenis – pernai iki 4 proc. padidintas tarifas už apleistą žemę pritaikytas 594 sklypų savininkams.  

„Iš jų 193 žemės sklypų savininkams buvo pritaikytos lengvatos ir 98 savininkams mokesčio mokėti nereikėjo. Taigi, ketvirta pagal dydį visa Šiaulių rajono savivaldybės teritorija yra Lietuvoje, tai viena tokia savivaldybė – apie 100 tokių atvejų“, – skaičiavo parlamentaras.   

Konservatoriaus Valdo Rakučio teigimu, jeigu sklypo savininkas tiesiog nesitvarko, jam būtų galima pritaikyti vienokias sankcijas, tačiau tokia pat nuobauda neturi būti taikoms tiems, kas negali pasirūpinti savo sklypu: „Yra žmonių nusenusių, kurie tiesiog kaimuose gyvena ir nelabai turi iš ko, ir dar jiems ta bauda. Tai kaip jūs spręsite šį klausimą?“ 

„Pavyzdžiui, Nyderlanduose nė vieno apleisto sklypo nėra, nes jeigu tu nesitvarkai per nustatytą laiką, iš tavęs jį tiesiog paima, ten yra tokios labai griežtos taisyklės“, – pridūrė V. Rakutis.