Atšilus orams antrą savaitę iš eilės elektros energijos paklausa Lietuvoje mažėjo 5 procentais. Didelė Latvijos hidroelektrinių gamyba lėmė, kad didmeninės elektros rinkos kainos per savaitę sumažėjo ketvirtadaliu.

Kovo 20–27 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 25 procentais nuo 75 iki 56 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 55 Eur / MWh.

„Praėjusią savaitę toliau šilo orai, suvartojimas Lietuvoje ir Estijoje mažėjo 5 procentais, o Latvijoje 2 procentais. Savaitės viduryje Lietuvoje temperatūrai pasiekus 17 °C, ne tik mažėjo poreikis šildytis, bet ir dėl potvynių išaugo hidroelektrinių generacija. Baltijos šalyse daugiausia įtakos turi Latvijos hidroelektrinės, kurios praėjusią savaitę pagamino net 177 GWh. Toks kiekis užtikrino visą Latvijos suvartojimą, kuris siekė apie 130 GWh, o dalis energijos buvo eksportuota į Lietuvą“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Jo teigimu, tą galima pastebėti ir Lietuvos importo sudėtyje – dažnai didžiausią dalį sudaranti pigi skandinaviška elektros energija užleido vietą pigesnei energijai iš Latvijos, kuri praėjusią savaitę sudarė beveik 60 procentų importo.

„Dėl augančios pigios pasiūlos ir mažėjančio elektros energijos poreikio didmeninei kainai mažai įtakos turėjo šiluminių elektrinių remontai Estijoje bei tarpzoniniai pralaidumų ribojimai tarp Estijos ir Latvijos. Įprastai šie veiksniai lemtų kainų augimą bei išsiskyrimą tarp Baltijos šalių, tačiau dėl palankių sąlygų rinkoje kaina mažėjo ketvirtadaliu“, – sako L. Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 5 procentais, palyginti su ankstesne savaite: nuo 216 GWh iki 204 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 40 procentų šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 83 GWh elektros energijos – 13 procentų mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 95 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, nors jų generacija mažėjo ketvirtadaliu, palyginti su praėjusia savaite, nuo 52 GWh iki 42 GWh. Hidroelektrinės ir šiluminės elektrinės gamino panašiai kaip ir prieš savaitę – 18 GWh ir 16 GWh atitinkamai. Taip pat reikšmingai nesikeitė ir saulės jėgainių generacija, jos pagamino 6 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 20 procentus Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 51 procentus, hidroelektrinės – 21 procentų, saulės elektrinės – 7 procentus, o kitos elektrinės – 1 procentą.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 62 procentai šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 5 procentais, nuo 185 GWh iki 175 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 37 procentai elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 59 procentai iš Latvijos, o likę 4 procentai buvo importuoti per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 23 procentais nuo 51 GWh iki 40 GWh. Visas eksportas iš Lietuvos buvo nukreiptas į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 67 procentas Lenkijos kryptimi ir 8 procentai Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 procentas Švedijos kryptimi ir 55 procentai Lietuvos kryptimi.