Pirtį geriausia įrengti pavėjui kitų sklypo pastatų atžvilgiu. Tokiu būdu galima apsaugoti medines sienas nuo stiprių lietų. Pats pirties pastatas ir įėjimas turi būti matomoje vietoje iš gyvenamojo namo, kad iš jo būtų galima kontroliuoti pirties iškūrenimo procesą ir prireikus į jį įsikišti. Jei neįmanoma suderinti įėjimo ir visos pirties matomumo sąlygų, pirmenybė turėtų būti teikiama tiesioginiam pirties matomumui.

Specialistai pataria įėjimą į pirtį padaryti iš pietinės pusės: žiemą čia bus mažiau sniego ir jis greičiau tirps. Pro pirties langus, nukreiptus į pietus ir pietvakarius į patalpą pateks daugiau šviesos ir saulės. Bet jeigu pirtis stovės pernelyg atvirai, kiaurą dieną apšviečiama saulės, gali prasidėti medienos nuodžiūvis ir deformacija.

Jei sklypo kraštovaizdis nelygus, pirtis statoma ant kalvos - tai palengvina nuotekų nuvedimą.

Dirvožemis vietoje, skirtoje pirties statymui, turi būti stabilus. Nestabiliais laikomi smėlis, durpžemis ir molis. Jie gali netrukus nuslūgti, sukeldami pirties pastato persikreipimą.

Skirtingai nuo garažo, ekspertai pataria neįrenginėti pirties pačiame gyvenamajame name arba kaip namo priestatą. Idealus variantas – atskirai stovinti pirtis. Taip savo namus apsaugosite nuo per didelio drėgnumo ir gaisro pavojaus.

Vienas iš geriausių variantų - statyti pirtį šalia vandens telkinio, pavyzdžiui, prie ežero arba upės. Bet miško žemėje ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose statyti pirtis draudžiama. Verta žinoti, kad atstumas nuo pirties iki gamtinio vandens telkinio turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų (pagal Aplinkos ministerijos ir Statybos inspekcijos reikalavimus). Tad ramiau ir paprasčiau būtų įsirengti dirbtinį tvenkinuką sklype šalia pirties.

Sutvarkykite teritoriją šalia pirties - tam padės pavėsinės, baseinas, neaukšti medeliai ir krūmai. Tai sukurs tikrą poilsio zoną, kurioje galima bus leisti laiką su šeima ir draugais. Pernelyg aukšti seni medžiai greta pirties nepageidaujami – jų šaknys laikui einant gali ardyti pamatus ir viską užtemdyti.

Sanitariniai ir priešgaisriniai atstumai lauko pirčiai

Kaimynų komfortas neturėtų būti trikdomas, todėl kaimyninės teritorijos atžvilgiu reikia laikytis šių atstumų:

• iki ribos su kaimyniniu sklypu ir kaimynų tvoros - ne mažiau kaip 3 m. Siekiant neužtemdyti kaimyno sklypo, nuo tvoros geriau trauktis tokiu atstumu, kuris lygus pirties aukščiui.

Kad išvengtumėte konfliktų, iš anksto susitarkite su kaimynais dėl pirties vietos jų garažo, šulinio ar žaidimų aikštelės atžvilgiu.

Taip pat yra keletas rekomenduojamų atstumų, kurie nenurodyti Statybų reglamente. Jie yra grynai rekomendacinio pobūdžio iš pirčių statymo ekspertų lūpų:

• 8 m - nuo pirties namelio iki gyvenamojo namo;

• 10-15 m - iki medinių ūkinių pastatų;

• 6-10 m – iki ūkinių pastatų iš nedegių medžiagų;

• 5 m - iki bendro naudojimo kelio.

• iki šulinio su geriamuoju vandeniu - ne mažiau kaip 15 m;

• iki aukštų medžių - ne mažiau 4 m, vidutinio aukščio medžių - ne mažiau kaip 3 m, iki krūmų - 1 m.

Pirties statymo taisyklių yra nemažai, ir ne visada pavyksta jų laikytis. Tokiu atveju galima pabandyti susitarti su kaimynais dėl reikiamų atstumų sumažinimo ir susitarimą įforminti raštu. Tada aplinkosaugos, statybos ir kitos inspekcijos neturės pagrindo reikšti pretenzijų.