Kol krankliai negyvai užkapoja ėriukus, niokoja pašarus, ŽŪM net nereaguoja į asociacijų raštus
Image Blog
Kol K. Navickas rūpinasi žaliuoju kursu ir aplinkosauga, ūkininkai jam pirštu beda į problemas.

Kol krankliai negyvai užkapoja ėriukus, niokoja pašarus, ŽŪM net nereaguoja į asociacijų raštus (0)


Kovarnių ir kranklių daroma žala varo į neviltį gyvulių augintojus, tačiau Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ne tik nesiima jokių žygių kompensuoti žalą ūkininkams, bet apskritai neatsako net į oficialius asociacijų raštus. Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovę Gintarę Kisielienę stebina toks apatiškas neseniai interpeliuoto žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko vadovaujamos ŽŪM požiūris. 

Pats ministras, atsakinėdamas į opozicijos surengtos interpeliacijos klausimus, prisiekinėjo, esą su žemdirbiais ir socialiniais partneriais bendraujama kaip niekada glaudžiai, tačiau LAAA patirtis rodo, kad ŽŪM, panašu, nusispjaut į ūkininkus vienijančių organizacijų rūpesčius. 

Juolab kad būtent K. Navicko iniciatyva prieš maždaug pusantrų metų atsirado reikalavimas žemdirbių organizacijoms registruotis lobistais, esą reikėtų dirbti skaidriai ir nedaryti užkulisinės įtakos ministerijai.

Tačiau net ir oficialiai žemdirbiams įsiregistravus lobistais, ŽŪM išgyvena „bendravimo krizę“ su ūkininkais.

Problema žinoma jau seniai

Kad kovarnių daromos žalos klausimas žinomas jau ne vieną mėnesį, apie tai liudija ne tik ūkininkų dalinimosi nuotraukomis faktai socialiniame tinkle „Facebook“, bet ir Lietuvos avių augintojų asociacijos išsiųstas oficialus raštas ŽŪM.

Gegužės 26 d. visi rūpesčiai buvo sudėti į pasiūlymų paketą, kaip reikėtų keisti teisės aktus, kad žemdirbių patiriama laukinių paukščių žala būtų kompensuojama.

„Deja, į šį raštą negavome išvis jokio atsakymo“, – „Agrobitei“ teigė G. Kisielienė.

Rašte teigiama, kad „nėra metų, kad krankliai nepadarytų žalos Lietuvos avių augintojams“

„Šie paukščiai ypatingai daro didelę žalą, nes puola besiėriuojančias avis, gabalais išplėšia vilną, iškapoja akis, mirtinai sužeidžia. Taip pat žaloja mažesnius ėriukus, o ėriavedės negali apginti savo atžalų nuo kranklių“, – sakoma rašte.

Asociacija prašo, kad visuose būtinuose teisės aktuose reikėtų papildyti nuostatas, leidžiančias tais atvejais, kai žalą „žemės ūkio pasėliams, domestikuotiems gyvūnams, miškui, hidrotechnikos įrenginiams ar kitiems objektams padaro laukinės žąsys, gervės, gulbės ir krankliai, ją atlyginti Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis“.

Deja, į šį raštą ŽŪM kol kas nesureagavo.

Užkapojo ėriukus

Žinomas ūkininkas ir gamtos ekspertas Petras Adeikis „Facebook“ tinkle neseniai pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip krankliai negyvai užkapojo du ėriukus.

Po šiuo įrašu pasisakė ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius, teigdamas, jog problema žinoma, tačiau bėda ta, kad kranklių populiacijos nėra reguliuojamos.

„Na taip, kranklys yra reto agresyvumo paukštis. O ką jie daro su stirniukais, kiškiukais, gervių, kurtinių lizdais! Keista, kad iki šiol ši rūšis neturi medžioklės sezono, kaip pilkoji varna ir kovas“, – tikino S. Paltanavičius.

P. Adeikio teigimu, kranklių populiacija kažkada buvo reguliuojama „Kranklių populiacija buvo reguliuojama medžiojant, bet kažkas pasakė, kad tolimoje Olandijoje jų yra mažai, todėl reikia uždrausti reguliuoti jų populiaciją pas mus. Taip kranklys tapo nebemedžiojamas. O dabar turime, ką turime“, – apgailestavo P. Adeikis.

Didžiulės kranklių kolonijos

Pasak LAAA vadovės G. Kisielienės, avių augintojai jau seniai puolę į neviltį, tačiau jokios pagalbos nesulaukia ir iš K. Navicko vadovaujamos ŽŪM.

Kėdainių rajone susidarė tiesiog milžiniška kovarnių populiacija. Ūkininkė Rūta Lukoševičiūtė dar vakar skundėsi, jog išperėti ir jau paaugę kovarniai negrįžta net į savo nakvynės vietas.

„Su vaikais dabar suskridusios. Ir niekur nesitraukia. Nakvoja irgi pas mus. Net namo neskrenda. O jų veisykla Akademijoje. Visi aplinkiniai ūkininkai kenčia“, – pasakoja moteris. 

Anot jos, kovarniai pas kelis ūkininkus iš pasėlių išrinko pasėtus kukurūzus. „Niekas neišdygo. Sėja iš naujo. Laiko pienines karves, bet pašaras žuvęs“, – priduria ji.

Kovarniai, anot žemdirbių, iškapoja į plėveles suvyniotus šieno rulonus. Skylės juose bado akis.

„Žodžiu, baisu. Ruošiamės skundą seniūnijai teikti, kad kažką darytų su ta kolonija. Aplink ūkininkai patrankų prisistatę bando baidyt, tai žmonės skundžiasi dėl triukšmo, bet ką tam ūkininkui daryt, kur jo teisės“, – retoriškai klausia R. Lukoševičiūtė.

Gavę žemės ūkio ministerijos atsakymus į klausimus, tekstą papildysime.

Grūdų augintojo Igno Jankausko iššūkis: viena diena pieno ūkyje
Durpžemių atkūrimas – naujos galimybės ūkininkams „užrakinti anglį“ ir įgyti pranašumų
Pasėlių draudimas vis populiaresnis! Kaip veikia sistema, pasakoja „VH Lietuva“ vadovas M. Rusteika
Nauji mokesčiai ūkininkams ir kaip neapsigauti perkant "tariamą" techniką internete?
Grūdų augintojo Igno Jankausko iššūkis: viena diena pieno ūkyje
Durpžemių atkūrimas – naujos galimybės ūkininkams „užrakinti anglį“ ir įgyti pranašumų
Pasėlių draudimas vis populiaresnis! Kaip veikia sistema, pasakoja „VH Lietuva“ vadovas M. Rusteika
Nauji mokesčiai ūkininkams ir kaip neapsigauti perkant "tariamą" techniką internete?