Raitelio svoris ir žirgo gerovė: kodėl proporcija yra svarbi?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), vykdydama kampaniją „Kaip jie gyvena? Tavo sprendimas“, kviečia žirgų savininkus ir jojimo entuziastus atviram pokalbiui tema, kuri Lietuvoje vis dar dažnai lieka nuošaliai – tinkamas raitelio svorio ir žirgo fizinių galimybių santykis.

Gyvūno gerovė prasideda nuo kasdienės prevencijos ir atsakingų sprendimų, o ne tada, kai kviečiamas veterinarijos gydytojas. Jūsų sprendimas, kokį krūvį gaus žirgas šiandien, lemia, ar rytoj jis galės judėti be skausmo.

Atsakomybė ne tik dėl mitybos, bet ir dėl krūvio

Žirgininkystėje vis daugiau dėmesio skiriama etiškai jojiko ir žirgo partnerystei. Nors Lietuvoje  ir Europoje nėra bendro teisės akto, nustatančio maksimalų raitininko svorį, tarptautinės organizacijos  šiuo klausimu yra vieningos: ne daugiau nei 10–20 % žirgo kūno svorio, o 15–17 % laikoma saugesniu, dažnai rekomenduojamu maksimumu. Viršijus šią ribą, žirgo organizmas patiria žalą, kuri dažnai būna negrįžtama. Tai nėra tik skaičiai – tai gyvūno apsauga nuo lėtinio skausmo ir traumų.

Kodėl svorio proporcija yra svarbi?

Šiuolaikinė atsakinga žirgininkystė kelia reikalavimą, kad žirgo gerovė būtų aukščiau komercinių interesų. Atsakingi žirgynų savininkai ir vadovai privalo:

• vertinti individualiai: atsižvelgti ne tik į žirgo ir raitininko svorį, bet ir į žirgo amžių (jauniems iki 5 m. ir vyresniems virš 20 m. krūvis turi būti mažesnis), jo kūno sudėjimą, raitininko įgūdžius bei jojimo techniką;
• prioretizuoti sveikatą: jei žirgas turi antsvorio, raitelio svorio limitas turi būti dar griežtesnis, nes gyvūnas jau neša savo papildomą riebalinį sluoksnį;
• šviesti, kad jojiko svorio ribojimas nėra jo diskriminacija, o elementari gyvūno sveikatos apsauga.

Kampanijos metu pastebime skaudžią tendenciją: poniai dažnai suvokiami kaip „mažos alternatyvos“ dideliems žirgams ir perkami vaikams pramogauti, bet pamirštama apie jų fizines ribas. Vaikai greitai auga, jų svoris didėja, tačiau ponio stuburas nėra pritaikytas nešti didelį svorį. Pavyzdžiui, populiarusis Šetlando ponis (sveria iki 200 kg) gali nešti tik iki 30 kg svorio. Suaugusių asmenų jojimas ant ponių yra prilyginamas žiauriam elgesiui su gyvūnais. Leidimas vaikui joti, kai yra viršijamos ponio fiziologinės galimybės, lems gyvūno suluošinimą.

Fizinės ir psichologinės pasekmės

Per didelė apkrova sukelia tokią grandininę žirgo organizmo reakciją:

• Stuburas patiria deformacijas, sustingsta raumenys, keičiasi laikysena. Žirgas patiria nuolatinį skausmą.
• Padidėja kaulų lūžių rizika ir vyksta ankstyvas sąnarių susidėvėjimas.
• Per didelė smūginė jėga ir stresas – viena iš laminito (skausmingos kanopų ligos), taip pat ir skrandžio opos, rizikos priežasčių.
• Agresija žmogaus atžvilgiu, bandymai išsilaisvinti ar apatija yra tiesioginis žirgo pagalbos šauksmas.

Orientacinė apkrovos lentelė (15 % saugi riba)

Žirgo / ponio tipas	Vidutinis svoris	Saugi apkrova (su balnu)*
Šetlando ponis	~200 kg	30 kg
Žemaitukas.	~400 kg	60 kg
Jojamasis žirgas.	~500 kg	75 kg
Darbinis arklys.	~650 kg	97,5 kg

*Į bendrą svorį įskaičiuojamas raitelis, balnas, kamanos ir visa apranga.

Prevencija – savininko atsakomybė

Teisingas raitelio parinkimas, kaip ir tinkama mityba ar reguliari kanopų priežiūra, yra prevencijos pagrindas. Prieš sėsdami į balną ar leisdami tai daryti kitiems paklauskite savęs: ar mano sprendimas šiandien nesukels kančios šiam gyvūnui rytoj?

Tavo šiandienos sprendimas lemia, kaip žirgai gyvens rytoj.