Ar turime alternatyvų kompleksinėms trąšoms?

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr.

Didelės kompleksinių trąšų kainos yra faktas. Su pasėlių kainomis susijusi padėtis dar blogesnė. Tik ar turime alternatyvą tręšimui sudėtinėmis trąšomis prieš sėją?

Mažos derliaus kainos ir didelės gamybos sąnaudos reiškia, kad daugelis ūkių ieško alternatyvų sudėtinėms mineralinėms trąšoms. Tai nestebina - juk populiariosios ir pigesnės daugiaelementės trąšos dažnai būna prastesnės sudėties. Tiesa, rinkoje būna trąšų už palankesnę kainą, tačiau jų pasiūla  skiriasi. Visiškai pakeisti mineralinių trąšų neįmanoma, tačiau galima sumažinti fosforo ir kalio naudojimą.

Rapsai ypač mėgsta kalį. Rudenį augalus reikėtų aprūpinti maždaug 60-100 kg kalio. Tačiau norint gauti didelį derlių to nepakanka - apskaičiuota, kad iš viso rapsus reikia patręšti iki 180 kg kalio iš hektaro. Bet kuriuo atveju mažiausiai 50 proc. visos kalio dozės rapsai turėtų gauti jau rudenį, todėl pavasarinė K2O dozė turėtų būti papildoma.  Be to, rapsams reikia 25-30 kg fosforo. 

Kita būtina medžiaga yra mėšlas. Tai yra labai gera natūrali trąša, tačiau ir ji nėra tobula. Lengvose dirvose mėšlas visiškai suyra po dviejų sezonų, o sunkiose dirvose - net po trijų ar keturių. Todėl tam tikrą reikėtų papildyti mineralinėmis trąšomis. Jei reikia optimizuoti fosforo ir kalio dozes, o mėšlo nėra, verta atkreipti dėmesį į dirvožemio pH vertę. Jei dirvožemio pH yra labai žemas, net ir didžiausios P ir K dozės nebus pasisavinamos. Tokiu atveju reikėtų naudoti kalcio produktus, kad pH greitai pakiltų. Tuomet yra tikimybė, kad abiejų maistinių medžiagų dozę bus galima sumažinti. 

Tarpiniai ražienų pasėliai taip pat gali aprūpinti dirvožemį maisto medžiagomis. Tačiau kiekvieną tarpinių pasėlių rūšį reikia vertinti atskirai.

Visiškai atsisakius bet kokios formos tręšimo, nieko gero nepasieksime. Pirmuosius augalų mitybos trūkumus galima pastebėti dar rudenį. Pavasarį netinkama mityba dar labiau sustiprės - ypač žieminiuose rapsuose. Javai taip pat stipriai reaguos į trūkumą  Nepamirškite, kad dirvožemyje sukauptų maisto medžiagų priklauso nuo oro sąlygų ir augalo vystymosi.

Video