Savivaldybių administracijose nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 29 d. priimamos paraiškos kompensacijai už pasėlių draudimą nuo sausros ir (arba) iššalimo (2024 m. vegetaciniam laikotarpiui) gauti. Ši parama teikiama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“. 

Paraiškos priimamos tose savivaldybių administracijose, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda. Jas gali teikti augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste užsiimantys ūkio subjektai, norintys, kad būtų kompensuotos draudimo įmokos. 2016-2021 m. įgyvendinant analogišką priemonę kompensacinės išmokos buvo mokamos vidutiniškai 556 paramos gavėjams.

Šiam paraiškų priėmimo laikotarpiui skirta 2 170 109 Eur paramos lėšų.  

Daug metų gerai veikianti sistema

Šiaulių rajone virš 500 hektarų šeimos augalininkystės ūkį valdantis Tautvydas Zelba akcentuoja, kad įmokų kompensavimas – labai didelis paskatinimas draustis: „Kai draudžiami šimtai hektarų, susidaro labai didelės sumos“. 

„Jei prieš dešimt metų kas būtų paklausęs, ar verta draustis, ko gero,  būčiau atsakęs, kad tai skonio reikalas. Dabar, kai tokia nenuspėjama gamta, tokie temperatūrų šuoliai, kodėl rizikuoti visomis pajamomis ir nesidrausti, kai draudimo įmokos kompensacija, sakykim, siekia kad ir pusę sumos. Vienareikšmiškai reikia draustis, kam rizikuoti?“ – neabejoja  Tautvydas Zelba. 

Jo teigimu, pasirinktame savidraudos fonde aiškiai apibrėžtos hektaro vertės, žalos pobūdžiai. Savidraudos fondas – jau išbandyta organizacija, daug metų gerai veikianti sistema“.

Raseinių rajone kartu su partneriais apie 1000 hektarų augalininkystės ūkį valdantis Alfredas Bardauskas, žemės ūkio versle esantis nuo 1992 m., prisimena: „Anksčiau, kai tik pradėjome ūkininkauti, net ir nesuprasdavome, kas tai kviečių iššalimas, nebūdavo tokių dalykų. Klimatas keičiasi labai stipriai. Neturime kitos išeities, kaip tik valdyti rizikas ir draustis, nes keli metai gali būti puikiausi, bet per vienus gali prarasti viską“. 

Ūkininkas akcentuoja, kad valstybei skatinant įgyvendinti rizikų valdymą ir draustis, per pastaruosius trejus metus besidraudžiančių vis daugėjo: „Ypatingai tai jaučiasi, kai į ūkius ateina jaunimas. Jie nori būti saugūs, nes yra įsipareigojimai bankams“. 

Pasėlius jau draudžia apie trečdalis Lietuvos ūkininkų, šis skaičius nuolat auga, pasakoja A. Bardauskas. „Žinoma, tai nepigus malonumas, visi tai suprantame, visi draudimai nepigūs. Visgi, jei turi brangų turtą, tai paprastai nori apsidrausti. Lygiai tas pats su pasėliais. Tai brangus daiktas: daug investuoji, daug „dūšios“ įdedi ir norisi, kad rudenį neliktum be pinigų“.

Paramos intensyvumas – iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos 

Teikiant paramą remiama žemės ūkio subjekto veikla bet kurioje pasirinktoje draudimo įmonėje.  

Paramos gavėjas turi teisę kreiptis dėl dalinės kompensacijos, kuri siekia iki 70 proc. apskaičiuotos preliminarios paramos sumos, atsižvelgiant į sumokėtą draudimo įmokos sumą. Visa paramos suma išmokama tiesiogiai paramos gavėjui neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne. 

Teikdamas paraišką ūkininkas turi pateikti draudimo sutartį arba draudimo paraišką arba kitą dokumentą atitinkantį draudimo įmonės pasiūlymą ne ilgesniam kaip vienam augalų vegetacijos laikotarpiui ir prieš patiriant išlaidas, t. y. prieš sumokant draudimo įmokas 

Draudimo sutartis laikoma tinkama, jeigu pagal ją numatyta padengti nuostolius, kai dėl sausros ir (arba) iššalimo sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės produkcijos. 

Svarbu: turi būti paskelbti stichiniai meteorologiniai reiškiniai 

Draudžiamos kompensuojamos rizikos – sausros ir (arba) iššalimo stichiniai meteorologiniai reiškiniai, kurie laikomi įvykusiais, jei atitinka Aplinkos ministro ir LHMT direktoriaus įsakyme nustatytus rodiklius ir yra užfiksuoti vadovaujantis Žemės ūkio ministro patvirtinta tvarka.

Parama teikiama už draudimo sutarties įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausančius bei einamaisiais metais deklaruotus pasėlius ir (arba) augalus. Paramos suma apskaičiuojama pagal didžiausiuosius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis ir draudžiamas rizikas. 

Atkreiptinas dėmesys, kad paramos gavėjas, pagal pateiktą paramos paraišką apdraudęs pasėlius ar augalus bei draudimo įmonei sumokėjęs visą draudimo sutartyje nurodytą draudimo įmokų sumą, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. gali kreiptis dėl paramos avanso, sudarančio 50 proc. apskaičiuotos paramos sumos.

Paramos paraiška pateikiama savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijai asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu arba elektroniniu paštu.