Dar balandį pigūs ukrainietiškai grūdai užplūdo Lenkiją ir sukėlė masinius ūkininkų protestus, nes vietos ūkininkai nepajėgė išgyventi nelygiavertėje konkurencinėje kovoje. Šie grūdai pasiekia ir Lietuvą, tačiau masinių protestų kol kas nebuvo. Vis tik problema, pasak Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Dainiaus Sabulio, niekur nedingo ir Lietuvos ūkininkai vis dar kenčia dėl mažų grūdų supirkimo kainų bei nesąžiningų supirkėjų, kurie lietuviškus grūdus maišo su ukrainietiškais, o paskui kaltina lietuvius prasta javų kokybe.

Džiaukitės, kad parduodame jūsų grūdus

Tiesa, viešoje erdvėje sklando gandai neva patys ūkininkai, maišydami lietuviškus ir ukrainietiškus grūdus bei parduodami juos kaip lietuviškus, užsiima nesąžininga veikla ir siekia iš to pasipelnyti. Tačiau D. Sabulis, komentuodamas tokius gandus, „Rinkos aikštei“ sakė: „Už rankos nepagautas – ne vagis ir taip teigti negaliu. Kita vertus, negalėčiau sakyti, jog tai yra ūkininkų kaltė.

Esu pats asmeniškai matęs tam tikruose elevatoriuose Kėdainiuose, kur priima grūdus, kaip atvažiuoja automobiliai lenkiškais numeriais ir pila kviečius į bendrą krūvą su lietuviškais grūdais. Taip pat esu girdėjęs, kad ir kituose regionuose, ne tik Kėdainių, vyksta tas pats. Esu tai nufotografavęs, bet nenoriu viešai dalintis nuotrauka, kad nekiltų didelis ažiotažas. Taigi, čia gal ne tiek yra nesąžiningi ūkininkai, kiek nesąžiningi yra supirkėjai. Jie tai žino, bet slepia, o paskui sako, kokie blogi kviečiai, jų rodmenys“.

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas sutinka, jog tokie supirkėjų veiksmai yra mažų mažiausiai neteisėti.

„Ukraina nėra Europos Sąjungos šalis ir ten nėra tokios grūdų kontrolės kaip pas mus. Ir paskui liūdna, kai susitikus su perdirbėjais, šie sako, džiaukitės, kad mes tuos jūsų grūdus parduodame, nors jie patys prisimaišo, prisidaro, bet paskui sako, kad mes, ūkininkai, dėl to kalti“, – apmaudo neslėpė pašnekovas.

Ministerija savų negina

Pasidomėjus, ar Lietuvos ūkininkai kaip nors kovoja su tokia neteisybe, D. Sabulis pripažino, kad Lietuvos ūkininkų sąjunga kelia šitą problemą, tik kol kas jokio palaikymo ir teigiamo atsako negauna.

„Kreipėmės su šiuo klausimu į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), bet nežinome, kokioje stadijoje jis yra. Ministerija dažnai labiau palaiko perdirbėjus. Matyt, ten yra tam tikri interesai ir mūsų problemų labai stipriai negvildena, – ministerijos požiūrį į savo šalies ūkininkus dėstė sąjungos pirmininkas. – Norisi kaip ir padėti Ukrainai, tačiau išeina taip, kad ir patys nukenčiam. Čia sukurtos tokios schemos, kurias sudėtinga išsiaiškinti. Tarkim, atvažiuoja su kažkokiu važtaraščiu ir per kažkokį ūkį ar dar kažką parašo, kad perka iš Ukrainos, pavyzdžiui, kokius šiaudus, o atvažiuos grūdai. Juos išpils, sumaišys, nuveš į savo bendrą elevatorių, parašys kaip lietuviški, o ten bus ukrainietiški grūdai…“

Kaip anksčiau yra sakęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas, Lietuvos ūkininkams didesnį nerimą kelia ne žemesnė ukrainietiškų grūdų kaina, o tai, kad jie užteršti ES draudžiamais chemikalais. Dalis Lietuvą pasiekiančių ir čia liekančių grūdų netgi yra genetiškai modifikuoti. O tokių grūdų importas ES yra draudžiamas.

Ministerija reikiamos informacijos nepateikė

Kreipusis į ŽŪM komentaro dėl susiklosčiusios situacijos ir uždavus konkrečius klausimus apie aukščiau aprašytus perdirbėjų veiksmus bei tai, kokioje stadijoje dabar yra ūkininkų išsiųstas paklausimas, ši pateikė bendro pobūdžio atsakymą, mažai susijusį su aprašyta situacija: „Rugpjūčio mėnesį Žemės ūkio ministerijoje įvyko susitikimas su Lietuvos grūdų augintojų asociacijos, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos, CropLife Lietuva, Lietuvos geležinkelių, Valstybinės augalininkystės tarnybos, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atstovais.

Buvo aptariami klausimai dėl ukrainietiškų grūdų importo. Susitikimo metu pabrėžta, kad ukrainietiškus grūdus vežti iki Lietuvos per brangu ir finansiškai neapsimoka. Taip pat buvo akcentuota, kad ne maistui skirtų grūdų kontrolę dėl genetiškai modifikuotų organizmų atlieka Valstybinė augalininkystės tarnyba, o maistui skirtų grūdų kontrolę dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir pesticidų likučių atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pažeidimų nebuvo nustatyta“.

Grūdų eksportas – tai pinigai

Taip, akivaizdu, jog vežti į Lietuvą ukrainietiškus grūdus iš tiesų finansiškai neapsimoka, tačiau šiuo atveju buvo kalbama apie vilkiką lenkiškais numeriais. Tad darytina prielaida, kad patys lenkai veža ukrainietiškus grūdus į Lietuvą ir čia juos priduoda, o ministerija prieš šias problemas užsimerkia apsimesdama, kad viskas yra kontroliuojama ir nieko blogo nevyksta. Kaip D. Sabulis sakė, tikriausiai kažkam tai yra naudinga.

Kaip teigė rugpjūtį Lietuvoje besilankiusi ir su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku susitikusi Ukrainos ūkininkų delegacija, grūdų eksportas – tai pinigai, o pinigai labai reikalingi Ukrainai, kariaujančiai sekinantį karą su agresore Rusija. Tik apmaudu, kad tie pinigai uždirbami Lietuvos ūkininkų sąskaita ir apgaudinėjant Lietuvos gyventojus. O dar daugiau klausimų kelia tai, ar iš tiesų tie „labai reikalingi pinigai“ pasiekia deklaruojamą tikslą. Tad galbūt tik laiko klausimas, kada Lietuvos ūkininkai paseks kolegų lenkų pavyzdžiu ir pradės protestus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos duomenimis, šiais metais į Lietuvą iš trečiųjų šalių buvo įvežta daugiau kaip 450 tūkst. t grūdų ir jų produktų, skirtų pašarams bei maistui, iš jų daugiau kaip 110 tūkst. t įvežta iš Ukrainos. VMVT dar kartą pakartojo, kad neatitikimų reikalavimams iš Ukrainos importuotoje produkcijoje neaptikta.

Rasa Jakubauskienė ("Rinkos aikštė")