Kiek erdvės reikia pieninei karvei. Gardo parametrai karvidėje

Sausos, patogios melžiamų pieninių karvių poilsio zonos užtikrinimas yra svarbus jų sveikatai, gerovei ir produktyvumui. Karvės paprastai ilsisi 10-14 valandų per dieną per penkis ar daugiau poilsio laikotarpių. Gerai suprojektuoti ir tinkamai prižiūrimi gardai yra pagrindinė palaido karvių laikymo sistemos dalis – jie padeda sumažinti karvių stovėjimo laiką, padidina kramtymo ir atrajojimo efektyvumą, pagerina higieną ir padeda išvengti traumų. Kokie yra optimalūs gardų parametrai?

Erdvė, reikalinga 590–680 kg sveriančiai karvei patogiai atsistoti, atsilošti ir ilsėtis, sudaro apie 122 cm pločio ir 274 cm ilgio - teigia zootechnikai. Gulinčioje padėtyje karvės kūno erdvė užima apie 173-177 cm gardo ilgio. Gardo paviršius turi turėti nuolinkį aukštyn (2,54-5,08 cm) ta kryptimi, kuria guli karvė.

Karvė stumia savo kūną į priekį, kai ji atsikelia arba atsigula. Prieš kūno užimamą plotą turi būti numatyta pakankamai vietos, kad karvės galvai ir kaklui būtų vietos ilsintis ir pajudėti į priekį, kai ji nori atsistoti.

Bendras gardo ilgis apie 274 cm leidžia pieninei karvei laisvai judėti pirmyn ir natūraliai atsikelti. Trumpesniems gardams reikia vietos priekyje tam, kad karvė galėtų iškišti galvą atsistodama (atviras priekinis gardas).

Labai praverčia 81 cm aukščio erdvė virš gulto paviršiaus per visą gardo plotį. Ribotuvas po krūtine ir/arba priekinė atraminė konstrukcija garde neturėtų trukdyti karvei patogiai išpūsti, įtūpti ar ilsėtis. Garde, kuriame nėra galimybės išskirti erdvę įtūpstams į priekį, reikėtų pakeisti gardo pertvarą taip, kad karvė galėtų per ją pasilenkti.

Apatinėse priekinėse gardo pusėse reikia 61–76 cm erdvės, per kurią karvė galėtų įtūpti. Karvėms nebūdingi šoniniai įtūpstai, ir nors karvės dažnai demonstruoja, kad gali išmokti tokio judesio, galiausia tai gali baigtis tuo, kad gyvūnai leis mažiau laiko garde. Todėl, planuojant naują palaido laikymo karvidės konstrukciją, vertėtų atsisakyti trumpų gardų idėjos. 

Kaip karvė atsistoja garde

Karvė stumia savo kūną į priekį ir nuleidžia galvą, kai atsistoja, naudodama svorio poslinkį ir inercinį pagreitį, kad pakeltų užpakalinius ketvirčius. Po to karvė perkelia savo svorį atgal, kad pakelti priekinę kūno dalį. Karvė dažnai iškiša priekinę koją, kad pasitempti. Todėl rekomenduojama, kad paviršius prieš krūtinės ribotuvą būtų ne aukščiau kaip 5–10 cm virš gardo pagrindo.

Kai karvė pilnai atsistojo, ji turi turėti galimybę stovėti visomis keturiomis kojomis garde, patogiai padėjusi galvą po kartele. Jei karvės stovi 61 cm gardo viduje ir 61 cm už gardo ribos arba jų galvos atsiduria virš kartelės, gali tekti pareguliuoti gardo konstrukciją.

590–680 kg sveriančiai karvei reikia apie 172–177 cm erdvės kūnui, o taip pat 96,5–101 cm erdvės galvai ir įtūpstams, kad ji galėtų natūraliai atsistoti ir atsilošti bei patogiai ilsėtis. Tokiu būdu - mažiausias bendras gardo ilgis sudarys 274 cm. Krūtinės ląstos ribotuvas (vamzdis arba speciali lanksti forma) padeda apibrėžti erdvę kūnui ir neleidžia besiilsiančiai karvei per daug pasislinkti į priekį garde.

Gardų tipai

Uždari priekiniai gardai neleidžia karvei peršokti per priekinę dalį, todėl turi būti pakankamai ilgi, kad karvė galėtų nevaržomai atlikti visus savo judesius garde, gulint ar atsistojant. Paprastai tokie gardai yra 30 cm ilgesni nei atviri priekiniai gardai.

Atviri priekiniai gardeliai padeda patraukti galvą ir kaklą priekin į gardą, kuris išsikiša į praėjimą arba už karvidės ribos, kai karvė atsilošia arba atsistoja. Tokių gardų ilgis gali būti trumpesnis.

Giliai užpildytuose garduose būna apie 15-20 cm organinės (pjuvenos, kietos perdirbto mėšlo dalys, smulkintas popierius) arba neorganinės (smėlis, atliekos) kraiko medžiagos, kuris atitinka karvės kūno kontūrus.

Gardai su čiužiniais turi tvirtą, dažniausiai betoninį pagrindą, padengtą storu guminiu ar kitokiu elastingu kilimėliu ir plonu kraiko sluoksniu (2,54-5,08 cm).

Gardai, kuriuose karvės išdėstytos galva prie galvos, gali būti sukonstruoti taip, kad karvės galėtų pasidalyti erdve įtūpstams, ir gali turėti atvirų priekinių gardų išmatavimus. Tarp gardų turi būti 81 cm pločio tarpas, kad karvėms būtų pakankamai erdvės įtūpti. Skirstytuvai įprastai montuojami ant atskirų stulpelių. Jei naudojamos horizontalios atramos, jos turi būti aukščiau nei 81 cm ir/arba žemiau gardo paviršiaus ir turi netrukdyti karvei pasilenkti.

Optimalų karvių komfortui galutiniai gardo komponentų reguliavimai reikalauja atidaus gyvulių reakcijos stebėjimo, pavyzdžiui:

• ar karvės ir gardai lieka švarūs ir sausi?

• ar karvės noriai naudojasi gardais?

• ar yra traumų, žaizdelių, nubrozdinimų, sąnarių, kojų, klubų patinimų?

• ar tenka karvėms stumdytis, trenktis į gardo konstrukcijos elementus, kad atsiloštų, atsistotų, pakeistų padėtį?

Karvė yra galutinis inspektorius ir, jeigu ji nenaudoja gardo kaip numatyta, arba lieka purvina ir traumuota, reikės koreguoti gardo konstrukciją.