„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad 2023 metais centriniai Europos Sąjungos (ES) šalių bankai ir Europos Centrinis Bankas (ECB), bandydami sumažinti infliacijos lygį, galimai sukels recesiją. Anot jo, taip nutiks, nes norima griežtais žingsniais sugrąžinti 2 proc. infliacijos lygį iki šių metų pabaigos.  

„Centriniai bankai spaudžia dar labiau, netgi atsitraukiant infliacijai ir mažėjant dujų kainoms. Pastarosiomis savaitėmis buvo galima girdėti, kad nors infliacija euro zonoje sumažėjo nemažai, Europos Centrinio Banko valdybos nariai ir toliau griežtai pasisako, kad mes ir toliau turime dideliais žingsniais kelti palūkanų normas, kol infliacija nepriartės prie 2 proc. O infliacija prie 2 proc. priartės turbūt šių metų gale“, – antradienį „Swedbank“ konferencijoje aiškino N. Mačiulis.

„Bet jeigu ir toliau tokiais tempais kils palūkanų normos, tai pirmiau matysime ne infliacijos grįžimą į normalų lygį, o recesiją euro zonoje“, – pridėjo jis.

Ekonomistas komentavo, kad tokio veiksmo ECB imtųsi norint išvengti infliacijos spiralės – proceso, kurio metu dėl nusistovėjusios aukštesnės nei įprasta infliacijos, matomas poreikis algų kėlimui bei tai persiduoda į aukštesnes prekių ir paslaugų kainas.

„Mano supratimu, Europos centrinis bankas, ką komentuoja ir sako, tiek pusiau oficialiai, tiek pusiau neoficialiai, tai, kad jie nesustos, kol neprasidės ekonominė recesija. Nes jie mato riziką, kad ta pagrindinė infliacija gali nusistovėti ties 5 proc. lygiu. O esant tam, darbuotojai reikalaus didesnių atlyginimų ir įmonės bus priverstos juos mokėti, laikotarpiu kai nedarbo lygis yra vienas žemiausių istorijoje. Tuos didėjančius atlyginimus pervers per prekes ir atlyginimus ir taip susikurs infliacinė spiralė, iš kurios ištrūkti sunku“, – sakė N. Mačiulis.

Pasak specialisto, manoma, kad palūkanų normos, siekiant šio tikslo, bus keliamos iki 3,5 proc. Ir jau artimiausiu metu bus keliama bent 0,5 procentinio punkto.

„Bet mes dar nematėme blogiausio, ką gali padaryti centriniai bankai. Nes dabar ką prognozuoja rinkos, tai kad palūkanų normos pakils iki beveik 3.5 proc. Jau artimuoju metu bus keliama dar 0.5 procentinio punkto ir norima dar kelti“, – tikino jis.

Aiškindamas, kada ECB galėtų pakeisti tokią palūkanų kėlimo ir galimos recesijos sukėlimo politiką, „Swedbank“ ekonomistas teigė, kad tai turbūt bus kitais metais, pasiekus 2 proc. ar net mažesnį, infliacijos lygį.

„Metų pabaigoje euro zonos infliacija nukris iki 2 proc. ir ne vienoje euro zonos šalyje bus galima įžvelgti ir stagnaciją ar net recesiją, bei neigiamas tendencijas darbo rinkoje. To turėtų užtekti, kad ECB jau kitų metų pradžioje pradėtų mažinti palūkanų normas. Prognozuojame, kad per kitus metus palūkanų normos bus sumažintos pusantro procentinio punkto, iki 1,75 proc.“, − sako N. Mačiulis.