Pasaulio ir ES pieno rinka: kodėl kainos svyruoja ir ko laukti 2026-aisiais?

Mindaugas Eidukaitis, UAB Agroinfo direktorius, pardavimų konsultantas

2024–2025 m. pieno sektorius patyrė tiek daug pokyčių, kad juos drąsiai galima vadinti naujuoju „pieno ciklų laikmečiu“. Kainas aukštyn ir žemyn stumdė daugybė jėgų: geopolitika, logistikos trikdžiai, orų anomalijos, milžiniškas pieno gamybos šuolis 2025 m. ir net rinkų reakcija į vartotojų įpročių pokyčius.

Pagal naujausius IFCN skaičiavimus pasaulio pieno gamyba 2024 m. viršijo 1 mlrd. tonų, o prognozės rodo, kad nors paklausa nuosekliai auga, pasiūla tampa vis labiau nepastovi.

Šiame straipsnyje apžvelgiame svarbiausias 2024–2025 m. tendencijas ir kokių scenarijų ūkininkai gali tikėtis 2026 metais.

Globali pieno rinka: rinka išlieka nepastovi, bet paklausa – stabiliai kylanti

Nors atrodo keista, bet visus rinkos judėjimus 2024–2025 m. galima apibūdinti dviem sakiniais:

• Pasaulis pieno nori vis daugiau.
• Tačiau gamyba vis sunkiau geba patenkinti paklausą ilgalaikėje perspektyvoje.

IFCN analitikai skaičiuoja, kad:

• pieno gamyba 2024 m. augo +1,1 %,
• 2025 m. – apie +1 %,
• o iki 2035 m. pasauliui reikės 15 % daugiau pieno.

Tačiau šį ilgalaikį augimą trumpuoju laikotarpiu nuolat trukdo „pieno šokai“: aukšta infliacija, žaliavų kainų nestabilumas, brangstantys kreditai, sausros, potvyniai ir žaliavos trūkumas kai kuriuose regionuose.

ES pieno kaina 2024–2025 m.: kodėl ji buvo tokia aukšta?

Europos sąjunga 2024–2025 m. buvo pieno kainų viršūnėje.

Vidutinis supirkimo lygis daug kur viršijo 55 €/100 kg, o tai – reikšmingai daugiau už pasaulinę pieno kainą.

Kodėl?

1) Konkurencija dėl žaliavos

Ūkių skaičius ES sparčiai mažėja — nuo 4,8 mln. prieš 30 metų iki 0,8 mln. šiandien.

Tai reiškia:

mažiau ūkių = mažiau pieno pardavėjų,
stambūs ūkiai turi didesnę derybinę galią,
perdirbėjai konkuruoja dėl pieno ir kelia supirkimo kainą.

2) Pienas tapo „trumpalaike deficito preke“

2024 m. pradžioje Europa susidūrė su pieno riebalų trūkumu – net ūkiai, kurie melžė daug, tiekiamo pieno riebalais nesiekė ankstesnių metų lygio.

Tai skatino aukštas sviesto kainas, o kartu – ir žaliavinio pieno supirkimą.

3) Perdirbėjų bandymas apsisaugoti nuo žaliavos trūkumo

ES perdirbėjai nenorėjo rizikuoti, kad praras pieno tiekėjus.

Todėl pirkimo kainą kėlė net tada, kai pasaulinės biržos rodė kritimo signalus.

2025 m. pieno „lavina“: kas atsitiko?

Nuo vasaros 2025 m. pasaulinė rinka susidūrė su netikėtu reiškiniu:

Pienas staiga plūstelėjo iš visų didžiųjų eksportuotojų vienu metu.

Pagrindinės priežastys:

1) 2024 m. ūkių pelningumas

Žemų pašarų kainų ir aukšto supirkimo derinys sukūrė geriausią finansinę situaciją per 10 metų.
Ūkininkai ne mažino gamybą, o didino.

2) Rekordinis karvių skaičius JAV

JAV banda 2024–2025 m. pasiekė didžiausią dydį per 30 metų.

3) Geros oro sąlygos Europoje ir Naujojoje Zelandijoje

Kai kur net rugpjūtį žolė augo kaip pavasarį.

4) Riebalų ir baltymų kiekio atsistatymas

Pienas buvo ne tik gausesnis, bet ir „turtingesnis“ komponentais.

Rezultatas: globali pieno kaina krito 6 mėnesius iš eilės.

Ar ES pieno kaina kris 2026 m.?

IFCN analizuojant tendencijas — taip, spaudimas kainai yra neišvengiamas.

Kodėl?

ES pieno kaina vis dar per aukšta, palyginti su pasauline. Tai mažina eksporto konkurencingumą.
Pieno „lavina“ sukūrė perteklinę pasiūlą.
Perdirbėjai negali ilgai mokėti „premijinės“ kainos vien dėl konkurencijos.
Pasaulinės biržos rodo korekciją, o ES visada seka globalų ciklą su vėlavimu.

IFCN prognozuoja:

• kainų kilimas gali prasidėti 2026 m. II pusėje,
• nes JAV ir ES pieno gamyba pradės slopti dėl prastėjančių maržų,
• o pasaulinė paklausa toliau augs.

Taigi, kainų ciklas panašus į ankstesnius:

kritimas → stabilizacija → kilimas.

Ką ūkininkams daryti dabar? IFCN rekomendacijos
1) Vertinti bandos produktyvumą, o ne dydį

Visi didieji pieno regionai siekia to paties: daugiau pieno iš mažiau karvių.

2) Stebėti pašarų ir pieno kainos santykį

Pieno ūkių pelningumas 2024–2025 m. buvo aukštas dėl pigaus pašaro.

Jei pašarai brangs – situacija keisis labai greitai.

3) Ilgai neplanuoti investicijų tik pagal šiuo metu blogėjančią pieno kainą

IFCN prognozuoja rinkos atsigavimą 2026 m.

4) Analizuoti savo pieno savikainą

Šiame cikle išliks tie ūkiai, kurie:

• kontroliuoja kaštus,
• gerai planuoja reprodukciją,
• investuoja į karvių komfortą.

Išvada: pieno rinka nepastovi, bet prognozės ūkininkams – iš esmės pozityvios

2025 m. pieno kainos krinta, bet tai nėra struktūrinė krizė – tai natūrali ciklo fazė po rekordinio 2024 m. pelningumo.

Pasaulio pieno sektorius išlieka tvirtas, o ilgalaikė paklausa tik augs. Ūkininkams svarbiausia: ne panikuoti dėl trumpalaikių kainų svyravimų, o orientuotis į bandos produktyvumą, kaštų kontrolę ir išmanią reprodukciją.