Antradienį minimalios mėnesinės algos (MMA) ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimą svarsčiusi Trišalė taryba nesutarė, kiek darbuotojams nuo kitų metų turėtų didėti šie dydžiai, tad klausimas svarstyti Vyriausybei grįžta be vieningos darbdavių ir darbuotojų išvados.

„Žiūrint iš Vyriausybės pozicijų gaila, kad socialiniams partneriams nepavyksta sutarti, kelintą kartą matyt (...) panašu, kad šiandien reikės fiksuoti, kad nuomonės išsiskiria ir gana reikšmingai. Vyriausybė tada savo ruožtu turės priimti sprendimą, atsispiriant nuo tų skirtingų pozicijų“, – posėdžio pabaigoje apibendrino finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.

Anot jo, Ministerijos kabinetas ieškos sprendimo „kažkur per vidurį“ tarp skirtingų pozicijų bei sieks, jog MMA ir NPD didėtų panašiu tempu.

Lietuvos verslas nesutarė, kiek didinti NPD

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pasiūlė MMA kitąmet didinti palaipsniui, pavyzdžiui, 10 proc. nuo sausio, o nuo liepos – dar labiau, peržiūrėjus biudžetą, ką tarybos posėdžio metu siūlė ir Lietuvos bankas. Pasak jo, tai įprastai daroma pavasarį, kuomet atsižvelgiant į tuometinę ekonominę situaciją numatytą MMA kėlimo dydį būtų galima pakoreguoti.

„Siūlyčiau pabandyti susitarti dabar iš karto dėl abiejų dydžių sausio ir liepos mėnesį ir nelaukti kitų posėdžių, užfiksuoti du dydžius. Pavyzdžiui, kad MMA yra 2023 m. keliamas 20 proc. – 10 proc. sausio 1 d. ir dar 10 proc. liepos 1 d. Ir jei matome, kad situacija, pavasarį pasikeičia, galima dydį peržiūrėti, bet nemažinti“, – savo pasiūlymą argumentavo LVK vadovas.

„Jei kitais metais ekonomika augs, nebus problemų dalintis tuo gėriu. Bet jei neaugs, tuomet peržiūrėtume tą skaičių į mažinimo pusę. Nes suprantu, kad kitaip bus sudėtinga“, – teigė A. Romanovskis.

Šiam sprendimui kiti verslo atstovai nepritarė.

Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) ir Lietuvos pramonininkų konfederaciją pasisakė už anksčiau Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teiktą pasiūlymą MMA didinti iki 800 eurų, o NPD iki 740 eurų.

„Turime patvirtintą, kad pritariame MMA kėlimui iki 800 eurų tik tada, jei yra keliamas NPD ir mūsų siūlymas didinti NPD iki 740 eurų“, – sakė LDK atstovė Aurelija Maldutytė.

Vis dėlto, A. Romanovskis tikino nepritarsiantis LVK NPD didinimui iki 740 eurų, esą tai „nerealu“.

„Visą laiką klausimas, iš kur tie pinigai. Ir jei tie pinigai bus iš mums pakelto gyventojų pajamų mokesčio arba pelno mokesčio, ačiū – nereikia“, – tikino jis.

Profsąjungos reikalauja MMA kelti 21,6 proc.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė tikino, kad MMA kitais metais turėtų kilti bent iki 888 eurų, t.y., 21,6 proc., ką rekomendavo Lietuvos bankas.

„Girdėjau daug pasisakymų iš darbdavių, kad toks drastiškas pakilimas (...) yra vos ne katastrofa, kad tai yra liūdnos prognozės ateičiai, kad tai gali neigiamai įtakoti verslą. Savo ruožtu noriu pasakyti, kad katastrofa yra tuomet, kuomet dirbantis žmogus turi kreiptis į maisto banką dėl papildomo maisto davinio“, – pabrėžė I. Ruginienė.

Ji taip pat siūlė atsižvelgti, kad kitų metų prognozuojama skurdo rizikos riba sieks 625 eurus, tad, I. Ruginienės teigimu, būtų „gėda“ svarstyti kitąmet dar taikyti mažesnį atlyginimą „į rankas“.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sutiko, kad MMA reikėtų didinti būtent tiek, kadangi tuomet šis dydis pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Anksčiau ar vėliau Lietuva vis tiek turės įgyvendinti tą numatančius Europos Sąjungos reikalavimus, pabrėžė ji.

„MMA būtų didinamas 21,6 proc. ir siektų 880 eurų, kas sudarytų 50 proc. santykio tarp vidutinių pajamų ir MMA. Šitas paskaičiavimas tikrai atitinka tas mūsų formules, kurias esame nusiderėję. Atrodo, kad čia yra realūs skaičiai“, – aiškino K. Krupavičienė.

„Šiuo metu turime vieną didžiausių atotrūkių tarp minimalių ir vidutinių pajamų. Mažinkime šitą atotrūkį, siekime daugiau socialinio teisingumo“, – ragino ji.

Lietuvos bankas siūlo nuo 2023 m. didinti MMA iki 887,74 euro, tačiau palaikytų sprendimą MMA didinti dalimis

Lietuvos bankas (LB) siūlo nuo 2023 metų kelti minimalią mėnesinę algą (MMA) Lietuvoje 157,74 euro – nuo 730 iki 887,74 euro.

Toks MMA dydis nustatytas pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kuomet atsižvelgiama į 2023 m. prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU) be priedų ir premijų, ir jis yra dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2019–2021 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio – 50,1 proc.

Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas tikina, kad įvardintas dydis yra siektinas MMA, pagal formulę, jeigu į ją žiūrime, kaip į gairę.

Banko atstovas A. Dabušinskas posėdžio metu tvirtino, kad LB palaikytų atsargesnį sprendimą didinti MMA dalimis, o tai galėtų susidėti iš dviejų dydžio kėlimų 2023 metais. Pasak jo, tokiu atveju 2023 m. sausį MMA galėtų būti pakeltas iki 798,97 euro, žemiausio tikslinio MMA ir VDU santykio intervalo ribos – 45 procentų.

„Žiūrime į tarpinius variantus, tarp kurių didinimas dalimis. Vienas pasirinkimas, santykinai konservatyvus, būtų taikyti būtent į to rėžio, kurio esame apibrėžę minimumą, t.y. 45 procentų. Pirmas padidinimas yra iki 45 proc., tai tuo pirmuoju užsitikrintume, pagal dabartinę Finansų ministerijos prognozę, kad MMA ir VDU santykis kitais metais siektų bent 45 proc.“, – Trišalės tarybos posėdyje kalbėjo LB atstovas.

Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius taip pat kalbėjo, kad įmanomas ir trečias variantas, kuomet 2023 m. sausį MMA dydis augtų iki 843 eurų ir MMA bei VDU santykio intervalo riba tuomet būtų 47,5 proc. Tokiu atveju, MMA 888 eurų ribą taip pat pasiektų birželio mėnesį.

ELTA primena, kad iš Vyriausybės, darbuotojų ir verslo atstovų suformuota Trišalė taryba yra apsisprendusi, kad kasmet, siekiant depolitizuoti MMA didinimo procesą, šis dydis nustatomas nuo 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Pagal sutartą metodiką, MMA dydis 2023 m. turi būti nustatomas atsižvelgiant į kitų metų prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį be priedų ir premijų. Šis skaičius dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2018–2020 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio – 48,9 proc.

Remiantis šiais skaičiavimais, birželio mėnesį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje LB pasiūlė nuo 2023 metų MMA padidinti nuo 730 iki 867,67 euro, o tai sudaro 18,9 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė rugpjūčio pabaigoje tvirtino, kad yra suprantama, jog žmonių pajamos turi didėti, tačiau ji siūlo neapsiriboti diskusijomis tik apie MMA kėlimą. Pasak jos, MMA „ant popieriaus“ galėtų kilti 70 eurų, o tuo tarpu NPD – 200 eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tuo tarpu sako, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas. Anot jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.