Baltijos šalių ir Suomijos ūkininkai reikalauja teisingo subsidijų paskirstymo
Baltijos šalių ir Suomijos žemės ūkio organizacijos reikalauja teisingo subsidijų paskirstymo ir naujo kaimo vietovių prie rytinės sienos atsparumo finansavimo paketo kitam Europos Sąjungos (ES) biudžeto laikotarpiui.
Antradienį Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų (EPKK) vedami žemės ūkio organizacijų vadovai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos susirinko Europos Parlamente ir pateikė bendrą poziciją deryboms dėl kitos ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir daugiametės finansinės programos ir susitikimo pabaigoje pasirašė bendrą deklaraciją.
„Balandžio 21 d. keturios valstybės narės prie rytinės sienos Briuseliui perdavė vieningą žinią: maisto saugumas nėra ekonominis pasirinkimas, o saugumo klausimas. Pasirašyta deklaracija atspindi mūsų bendrą poziciją, kurią turi remti ir mūsų vyriausybės. Briuselyje priimami sprendimai dėl ateinančio dešimtmečio ir jie nulems sąlygas, kuriomis Estijos ūkininkai toliau vykdys savo veiklą“, – sakė Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų tarybos pirmininkas Sivaras Irvalis.
„Šiandieninės saugumo krizės sąlygomis maistas ant mūsų stalų yra toks pat svarbus, kaip šaudmenys mūsų gynybos pajėgų sandėliuose. Žemės ūkis mūsų regione nėra subsidijų klausimas, o strateginis nacionalinio saugumo interesas. Todėl man buvo malonu surengti šį susitikimą, kuris vienoje salėje subūrė keturių ES rytinių valstybių narių žemės ūkio sektorių atstovus su žmonėmis, rengiančiais naująją ES bendrąją žemės ūkio politiką ir daugiametę finansinę programą. Europos Parlamente yra politinė valia ginti mūsų regiono žemės ūkio interesus, o mano vaidmuo – perduoti šią žinią derybose“, – sakė susitikimą surengęs Europos Parlamento narys Riho Terras (Rihas Tersas).
Pagrindinė deklaracijos žinia yra ta, kad Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija – keturios valstybės narės, turinčios bendrą sieną su agresore Rusija – yra Europos laisvės priekinėje linijoje, įskaitant žemės ūkio sektorių. Vietinė maisto gamyba šiame regione yra ne tik ekonominė veikla, bet ir nacionalinio bei visos Europos saugumo sudedamoji dalis.
Nuo 2022 m. vasario žemės vertė pasienio teritorijose sumažėjo, kapitalo ir draudimo išlaidos padidėjo, o bankai reikalauja didesnių užstatų. Tuo pat metu rytinio pasienio šalys yra priverstos vis didesnę savo biudžetų dalį skirti gynybai, todėl žemės ūkio investicijų bendram finansavimui lieka žymiai mažiau lėšų. Deklaracijoje raginama sukurti specialią, tikslinę ES finansavimo priemonę valstybėms narėms, kurios ES vardu neša neproporcingą saugumo naštą.
Baltijos valstybių ir Suomijos žemės ūkio organizacijų bendroje deklaracijoje pateikiami keli reikalavimai kitam biudžeto laikotarpiui. Tarp jų: oficialus žemės ūkio ir maisto gamybos pripažinimas kaip Europos strateginio saugumo dalies kitos BŽŪP ir daugiametės finansinės programos tiksluose; naujo kaimo vietovių prie rytinės sienos atsparumo finansavimo paketo, skirto konkrečiai Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Suomijai, sukūrimas, kurio lėšų valstybės narės negalės nukreipti į kitus sektorius; teisingas tiesioginių išmokų paskirstymas tarp valstybių narių: planuojamas beveik 1:2 santykis tarp mažiausios ir didžiausios subsidijos už hektarą neturi padidinti nelygybės, kuri tęsiasi jau daugiau nei du dešimtmečius; stipri, nepriklausoma ir gerai finansuojama BŽŪP, kurios biudžetas būtų išlaikytas bent jau dabartine realiąja verte ir pakoreguotas atsižvelgiant į infliaciją; lankstumas taikant subsidijų ribas ir laipsniškas jų mažinimas siekiant atspindėti faktines valstybių narių žemės ūkio struktūras; socialinių sąlygų pašalinimas iš BŽŪP reikalavimų, nes darbo teisės aktai šiose šalyse jau yra išsamiai reglamentuoti nacionaliniu lygmeniu; ir proporcingumo reikalavimų nustatymas ES lygmens priemonėms siekiant užtikrinti, kad jos būtų iš tiesų prieinamos mažesnėms valstybėms narėms ir organizacijoms.
