Amerikiečių mokslininkams pavyko 95 proc. efektyvumu klonuoti ryžių sėklas. Jie nustatė, kad procesas gali būti palaikomas mažiausiai tris augalų kartas, o atliekant sėkmingus jų tyrimus, bus išvestos didelio derlingumo ir ligoms atsparios ryžių veislės.

Be to, naujos ryžių veislės pasižymės didesniu derlingumu nedidinant sėjamųjų plotų ir nenaudojant vandens bei trąšų.

Pirmosios kartos pasėlių hibridai dažnai duoda didesnį derlių nei jų pirmtakai. Tačiau patys hibridai nėra tinkami naujos kartos sėkloms. Todėl ūkininkai, norėdami naudoti hibridines augalų veisles, kiekvieną sezoną turi pirkti naujas sėklas.

Vienas iš šios problemos sprendimo būdų - veisti hibridus kaip klonus, kurie iš kartos į kartą išliktų identiški be tolesnio dauginimo. Daugelis laukinių augalų gali subrandinti sėklas, kurios yra jų pačių klonai - šis procesas vadinamas apomikse. Tačiau ją perkelti į pagrindines kultūras yra labai sunku.

Mokslininkams pavyko modifikuoti genus, dėl kurių ryžiai nuo kiaušialąsčių formavimosi proceso persijungia į ląstelių dalijimąsi į dvi savo kopijas. Taip gaunama sėkla, iš kurios gali išaugti augalas, genetiškai identiškas savo pirmtakui.