Apdulkintojų, ypač bičių, nykimas daro didelį poveikį žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Mokslininkai apskaičiavo, kad šiuo metu dėl nepakankamo apdulkinimo prarandama 4,7 proc. viso pasaulio vaisių, 3,2 proc. daržovių ir 4,7 proc. riešutų produkcijos. 

Suomijos Tamperės universiteto mokslininkai sukūrė robotą, kuris galėtų tarnauti kaip dirbtinis apdulkintojas.

Mokslininkai pasinaudojo technologine pažanga polimerų srityje, kai jie naudojami mažuose, belaidžiu ryšiu valdomuose minkštakūniuose robotuose, galinčiuose vaikščioti, plaukti, šokinėti ar net pakibti ore. Darbo rezultatas tiesiog įspūdingas – iš polimerų surinktas robotas, kuris skraidydamas naudoja vėją ir šviesą. Pasak mokslininkų, tai pirmas toks robotas pasaulyje.

Robotas primena kiaulpienės sėklą ir turi keletą biomimetinių savybių. Jo akyta struktūra ir nedidelis svoris (1,2 mg) leidžia jam pavėjui sklęsti ore. 

Pažymėtina, kad robotas taip pat gali rankiniu būdu prisitaikyti prie vėjo krypties ir jėgos, keisdamas savo formą. O dėl stabiliai atskirto sūkurio žiedo generavimo jis taip gali nukeliauti itin didelius atstumus.

"[Jį] galima įkrauti ir valdyti šviesos pagalba, pavyzdžiui, lazerio spinduliu arba šviesos diodu", - sakė tyrimų grupės vadovas Hao Zeng‘as. Iš esmės šviesa gali būti naudojama konstrukcijos kilimui, nusileidimui ir formai valdyti.

Pasak Zengo, koncepcijos patvirtinimo eksperimentai rodo, kad šis robotas gali būti pritaikytas žemės ūkiui kaip augalų apdulkintojas. Ateityje šios dirbtinės kiaulpienių sėklos, laisvai skleidžiamos natūralių vėjų ir valdomos šviesa, galėtų nešti žiedadulkes į nustatytas vietas, kuriose reikia apdulkinti augalus.

Siekdama šio tikslo, komanda planuoja tobulinti medžiagų jautrumą, kuris leistų robotui veikti saulės šviesoje, ir siekia padidinti struktūrą, kad joje būtų galima įrengti mikroelektroninius prietaisus, įskaitant GPS, jutiklius ir biocheminius junginius.

Nepaisant to, technologijai reikia tolesnių tyrimų ir bendradarbiavimo su medžiagotyrininkais ir mikrorobotikos ekspertais, kad būtų išspręsti du pagrindiniai uždaviniai: tiksli nusileidimo vietos kontrolė ir pakartotinis prietaiso panaudojimas, kad jis būtų biologiškai skaidus.