Vokietijos dešrų sektorius – kryžkelėje: tradicijos silpsta, o užsienio kapitalo įtaka auga

Vokietijos dešra – neatsiejama šalies kulinarinės tapatybės dalis – šiandien susiduria su rimtais iššūkiais. Nors dešrų gaminiai išlieka vienu svarbiausių kasdienio vartojimo produktų, statistika rodo aiškią ilgalaikę tendenciją: mėsos suvartojimas vienam gyventojui Vokietijoje per penkerius metus sumažėjo nuo 34,1 kg 2018 m. iki 27,5 kg 2023 m. Šis pokytis atspindi ne tik vartotojų mitybos įpročių kaitą, bet ir gilesnę struktūrinę krizę visame sektoriuje.

Dešrų gamintojus slegia mažėjantys pardavimai, sparčiai augančios energijos ir žaliavų kainos, taip pat kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, ypač regionuose, kur mėsos perdirbimas ilgą laiką buvo svarbi vietos ekonomikos dalis. Dalis įmonių balansuoja ties išlikimo riba, o kitos tampa patraukliu taikiniu užsienio investuotojams.

Kinijos kapitalas Vokietijos maisto pramonėje

Ryškiu šios tendencijos pavyzdžiu tapo tai, kad WH Group – viena didžiausių mėsos perdirbimo bendrovių pasaulyje – per savo Europos padalinį Morliny Foods Holding įsigijo vieną iš pagrindinių tradicinių Vokietijos dešrų gamintojų – Wolf Essgenuss GmbH. Šioje įmonėje dirba apie 1 800 darbuotojų, o jos produkcija yra gerai žinoma Vokietijos rinkoje.

Šis sandoris atskleidžia ne tik Vokietijos dešrų sektoriaus pažeidžiamumą, bet ir augantį Kinijos kapitalo vaidmenį ES maisto pramonėje. Analitikų teigimu, tokie įsigijimai leidžia Kinijos bendrovėms įsitvirtinti aukštos pridėtinės vertės Europos rinkose, kartu perimant technologijas, prekės ženklus ir prieigą prie ES vartotojų.

Eksportas – būtinybė, nepaisant geopolitinių rizikų

Nepaisant visuomenėje kylančių diskusijų dėl strateginių sektorių kontrolės, Alois Rainer, Vokietijos žemės ūkio ministras, pabrėžia, kad mėsos sektoriaus ateitis neatsiejama nuo eksporto rinkų plėtros trečiosiose šalyse, įskaitant Kiniją. Pasak ministro, be eksporto Vokietijos mėsos pramonė prarastų konkurencingumą, o tai dar labiau pagilintų krizę regionuose, priklausomuose nuo šio sektoriaus.

Jo teigimu, Vokietijai būtina išlaikyti balansą tarp nacionalinių interesų, ekonominio gyvybingumo ir atvirumo tarptautinei prekybai. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad auganti priklausomybė nuo užsienio kapitalo ir eksporto į politiškai jautrias rinkas ilgainiui gali kelti tiek ekonominių, tiek strateginių rizikų.

Tradicijų ateitis – atviras klausimas

Vokietijos dešrų sektoriaus krizė tampa simboline platesnių Europos maisto pramonės pokyčių iliustracija. Mažėjantis vartojimas, didėjantys kaštai ir globalių žaidėjų ekspansija verčia tradicinius gamintojus ieškoti naujų verslo modelių. Ar Vokietijos dešra išliks nacionalinės tapatybės dalimi, ar taps dar vienu globalios maisto rinkos produktu – klausimas, į kurį atsakymą duos artimiausi metai.