Lietuvos sėklos – pasaulio pabaigai: ką Svalbarde saugo mūsų miškininkai?

Lietuva ruošia naują genetinių išteklių siuntą į Norvegiją. Valstybinėje miškų tarnyboje (VMT), kuri rūpinasi Lietuvos augalų genetinių išteklių išsaugojimu, lankėsi Šiaurės šalių genetinių išteklių centro „NordGen“ atstovas Åsmundas Asdalas – žinomas norvegų biologas, dirbantis pasaulinėje sėklų apsaugos bei genetinių išteklių išsaugojimo srityje.

Jo atstovaujamas „NordGen“ administruoja garsųjį „pasaulio sėklų bunkerį“ – Svalbardo pasaulinę sėklų saugyklą, įkurtą Norvegijai priklausančiame Arkties salyne. Šioje saugykloje laikomos atsarginės sėklų ir kitų genetinių išteklių kolekcijos, kurios būtų naudojamos atkuriant sunaikintas augalų rūšis po gamtinių katastrofų, karų ar kitų nelaimių.

Svečias iš Norvegijos domėjosi VMT genų banko veikla, saugomais daugiau nei 3500 mūsų šalies tikslinių augalų sėklų pavyzdžiais, o ypač jį sudomino Lietuvos miško medžių genetinė medžiaga. Åsmundas Asdalas pažymėjo, kad saugomų miško medžių sėklų turi nedaug šalių. Tuo metu VMT Miško genetinių išteklių skyriaus kolekcijoje šių pavyzdžių yra netoli 2000.

VMT ir „NordGen“ yra pasirašę sutartį, pagal kurią Svalbarde saugomos 203 rūšių vertingiausių Lietuvos augalų ir miško medžių genetinių išteklių sėklos. Jau šių metų spalį į Norvegijos salyną planuojama  išsiųsti nauja sėklų siuntą iš Lietuvos.

„Svalbardo saugykla atidaroma tik 4 kartus per metus – tam, kad būtų papildytos sėklų kolekcijos“, – pasakojo VMT Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Milda Orentienė. Pasak jos, sėklos yra gyvi organizmai, jų saugojimo laikas baigtinis. Anksčiau ar vėliau sėklos praranda gyvybingumą. Todėl pasaulinėje saugykloje laikomos kolekcijos turi būti periodiškai atnaujinamos.

VMT Miško genetinių išteklių skyriaus laboratorijoje laikomos sėklos, kurių atsarginės kopijos išsiųstos į Svalbardą. Šias sėklas specialistai tiria kas 5 metus. Tai leidžia vertinti pasaulinėje saugykloje esančių sėklų būklę.

„Šiuo metu Svalbardo saugyklai rengiame naują siuntą sėklų, kurių kolekcijas jau metas atnaujinti, – sakė M. Orentienė. – Pavyzdžiui, eglės ar pušies sėklos žemoje temperatūroje gali būti išlaikomos 20 ir daugiau metų, o ilgiausias iki šiol pasiektas ąžuolo gilių saugojimo terminas siekia vos dvejus metus.“