Nedidelių ūkių šeimininkai, stokojantys lėšų modernizacijai, plėtrai ir pažangiems sprendimams turėtų suskubti ir iki lapkričio 29 d. pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ pateikti paraiškas ES paramai. Labai smulkūs ūkiai šalyje sudaro didžiąją, daugiau kaip 80 proc., dalį ūkių, kurie reikšmingai prisideda prie kaimo gyvybingumo, užimtumo bei ekonominio potencialo vystymo. Tad jiems parama ne tik reikalinga, bet ir būtina.

Priemonė labai paklausi

Labai smulkių ūkių priemonės kvietimo biudžetas – beveik 3,5 mln. eurų. Tradiciškai daugiausia paraiškų pateikiama ir priimama paskutinėmis kvietimų laikotarpio dienomis.

Žinoma ir kita tendencija. Praėjusiais metais paraiškų pateikta kur kas didesnei sumai, nei numatyta  biudžete, todėl neplanuojama pratęsti paraiškų priėmimo laiko. Labai smulkūs ūkiai praeitų metų pabaigoje vykusio paraiškų rinkimų metu biudžetą viršijo 93 procentais. Šie niuansai perša išvadą, jog  parama naudojamasi noriai, o būdas stiprinti ūkius – gana veiksmingas.

Strateginio plano intervencinės priemonės „Labai smulkių ūkių plėtra“ prioritetai ir tikslai gražūs: didinti smulkiųjų ūkių ekonominį gyvybingumą ir konkurencingumą, skatinti gaminti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktus, orientuotis į rinką, daugiau dėmesio skiriant naujoms technologijoms, skaitmenizavimui. Strateginio plano priemonėse ūkiai skirstomi pagal žemės ūkio valdos ekonominius dydžius. Taip nustatoma, kokiai kategorijai priklauso ūkis ir į kurią paramą galima pretenduoti.

Pagal minėtą priemonę yra remiami gyvulininkystės, augalininkystės, daržininkystės, sodininkystės bei uoginininkystės  sektoriai. Visi remiami žemės ūkio sektoriai turi potencialą, tačiau kokiame sektoriuje ar keliuose vykdyti veiklą pasirenka pats ūkininkas.

Pasinaudojus lėšomis galima įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, statytis reikiamus pastatus, atlikti jų rekonstravimą ar kapitalinį remontą, infrastruktūros kūrimą valdoje, taip pat norima paskatinti bendradarbiavimą įgyvendinant ūkininkų grupių projektus ir kolektyvines investicijas. Dažniausiai ūkiai už paramą įsigyja naują žemės ūkio techniką ir įrangą.

Parama padeda eiti į priekį

Pastaruosius žodžius iliustruoja Kelmės rajone mėsinius galvijus auginantis Tadas Petkevičius.

Ūkį vyras pradėjo kurti nuo nulio, tad 15 tūkstančių eurų parama, gauta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonę „Parama smulkiems ūkiams“, labai padėjo. Už ją  nusipirko traktorių, grėblį.

Ūkininkas įsitikinęs, be paramos išsiversti smulkiems ūkiams be galo sunku, kartais net neįmanoma. Norų, poreikių ir idėjų netrūksta, tačiau jų įgyvendinimui pajamų ir ūkiui modernizuoti reikalingų lėšų nėra. Technika, įranga, technologijos yra ganėtinai brangios ir kiekvienais metais, deja, vis brangsta, o produkcijos supirkimo kainos, atvirkščiai, nekyla ir yra mažos.

Angusų veislės mėsinius galvijus Anykščių r. laikanti Vaida Pajarskienė taip pat pasinaudojo 15 tūkst. eurų parama pagal KPP priemonę ir įsigijo naudotą, bet gerą traktorių. Jis tapo nepakeičiama ir svarbiausia šio ūkio technika.

Ūkyje, kuriama auginama 10 veislinių karvių žindenių, be našaus, komfortiško traktoriaus lyg be rankų. Turėtasis traktorius paseno, nuolat gedo ir nebeatitiko ūkio poreikių. Be paramos išsiversti šioje situacijoje sunku – taupyti žmogaus rankas pakeičiančiam ir darbo našumą garantuojančiam traktoriui būtų reikėję mažiausiai 5 metus.

Traktorių, sulaukusi paramos lėšų, nusipirko ir Rokiškio r. ūkininkaujanti Lina Pajedienė. Tiesa, kiek mažesnį nei kolegė Anykščių rajone, tačiau didelio jai ir nereikėjo.

Šermukšnių ūkyje, kuriame dar tarpsta ir 1 ha graikinių riešutų, buvo reikalingas mažas traktorius žolei pjauti, taip pat šermukšnių sodinukai, tvora teritorijai aptverti.

Gauta parama paspartino ūkio plėtrą: kiekvienais metais pasodinta po 1 ha šermukšnių, kol plotas išsiplėtė iki 3 ha, leidosi į savotiškus eksperimentus, padėsiančius rasti atsakymą į klausimą, koks uogų perdirbimo būdas geriausias.

Du dešimtmečius ūkininkaujanti, daržininkystę puoselėjanti  Dalia Vitėnienė parama pasinaudojo prieš du metus, 2022-aisiais. Skirtus 15 tūkst. eurų išleido tikslingai – įsigijo žemės dirbimo padargus: diskinį skutiką, bulvių kasimo kombainą ir sodinimo mašiną, purkštuvą, modernesnį plūgą, kaupikus.

Skatinamas bendradarbiavimas

Kaip nurodo ŽŪM, paramos gali prašyti ne tik žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai asmenys, bet ir juridiniai asmenys, žemės ūkio kooperatyvai, superkantys ir realizuojantys tik savo narių valdose užaugintus ir jų pagamintus produktus.

Pareiškėjai, norintys gauti paramą, turi atitikti tinkamumo kriterijus. Pagal priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus atrankos kriterijus vykdoma paraiškų atranka. Maksimali atrankos balų suma  - 100 balų. Labai smulkiems ūkiams privalomas mažiausias atrankos balų skaičius – 30.

Surinktų atrankos balų skaičius paramos dydžiui įtakos neturi, tačiau turi reikšmės pačiam paramos skyrimui.

Būtina akcentuoti, kad ankstesniais paramos laikotarpiai smulkūs ir vidutiniai ūkiai, siekdami paramos, turėjo konkuruoti su stambiais ūkiais.

SP laikotarpiu valdų priemonėse paramos teikimas labiau suskirstytas pagal minėtus ūkio dydžius į 3 valdų intervencines priemones. Tokiu būdu skirtingų dydžių ūkiai konkuruoja tarpusavyje. Pabrėžtina ir tai, kad jaunieji ūkininkai, iki 40 metų amžiaus, norintys pradėti žemės ūkio veiklą, paramos gali kreiptis pagal specialiai tam skirtą intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Šia priemone remiami visi penki prieš tai įvardinti žemės ūkio sektoriai.

Verta paminėti, kad labai smulkių ūkių priemonėje ypač skatinamas tokių ūkių bendradarbiavimas, teikiant bendrus projektus su partneriais, už tai suteikiami atrankos balai, bendradarbiaujant galima pretenduoti į didesnę paramos sumą. 

Jei ūkiai bendradarbiauja, maksimali teikiama parama didėja iki 100 tūkst. eurų. Kuomet projektą įgyvendina du ūkio subjektai, parama sieks iki 50 tūkst. eurų, jei trys – iki 75 tūkst. eurų ir jei projektą įgyvendins keturi ar daugiau ūkio subjektų, paramos suma vienam projektui sieks iki 100 tūkst. eurų.

Taip pat pakelta valdos ekonominio dydžio kartelė: kai paraišką teiks vienas žemės ūkio subjektas, valdos ekonominis dydis turės būti ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir ne didesnis nei 16 000 Eur. Kai paraišką kartu teiks keli ūkio subjektai – žemės ūkio valdos ekonominis dydis turės būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis nei 16 000 Eur. Reikia atkreipti dėmesį, kad parama nebebus mokama išmokos forma, bus taikomas išlaidų kompensavimo būdas, o paramos intensyvumas sieks iki 85 proc., taip pat bus remiamas tik naujų investicijų įsigijimas.