Ūkininkai atakuojami skambučiais, pinigų nėra, o A. Palionis situaciją daugiau stebi iš šono

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir jai pavaldžios Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) veiksmai kelia vis daugiau klausimų. Iš oficialių institucijų atsakymų aiškėja, kad 20 mln. Eur trūkumas 2014 – 2020 m. periodo užbaigimui ne tik kad realus, bet netgi ir didesnis. Kol kas oficialiai nepriimtas joks sprendimas, o ūkininkai, patekę į tam tikrą sąrašą, sulaukia nuolatinių NMA darbuotojų skambučių ir spaudimo.

27 mln. eurų skylė

Pagal ministerijos suteiktą informaciją, ŽŪM į Finansų ministeriją šiemet kreipėsi jau 4 kartus prašydama lėšų užbaigti 2014–2020 m. KPP programą ir užtikrinti įsipareigojimų vykdymą pagal 2023–2027 m. strateginį planą. Pirmasis kreipimasis buvo dar 2025 m. balandžio 4 d. Visi kreipimaisi, pasak ŽŪM, buvo inicijuoti NMA prognozėmis dėl finansavimo trūkumo. Tai reiškia, kad jau nuo pavasario institucijos galėjo numatyti, kad uždarant 2014–2020 m. periodą artėjama prie rimtos finansinės krizės. Negana to, iki šiol nei vienas kreipimasis nesulaukė sprendimo.

„Visas galutinis papildomas bendrojo finansavimo lėšų poreikis, kuris, atsižvelgiant į NMA informaciją, pateiktas Finansų ministerijai – 27,033 mln. Eur“, – duomenis patikslino ŽŪM.

Be to, Vyriausybės posėdyje, kuriame svarstytas susijęs klausimas, ŽŪM net nebuvo tarp institucijų, prašančių viršplaninių asignavimų. Jei problema buvo žinoma nuo balandžio, kodėl žemės ūkio ministras Andrius Palionis, kuris dar iki šio paskyrimo dirbo žemės ūkio viceministru, į Vyriausybę nesikreipė rugsėjį, kai trūkumas jau siekė 23 mln. Eur?

„Papildomų lėšų ŽŪM prašo ne Vyriausybės, bet Finansų ministerijos, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2025–2027 m. biudžeto patvirtinimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punkto b papunkčiu būtent Finansų ministerijai suteikta teisė skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis su Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamų priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti“, – teisinosi ŽŪM.

„Šindlerio sąrašas“ ir spaudimas ūkininkams

Dar daugiau klausimų kelia NMA praktika. Agentūros darbuotojai telefonu skambina į 163 ūkininkų sąrašą patekusiems žemdirbiams, kuriems šiuo metu trūksta finansavimo pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, ir ragina sutikti pakeisti jų projektų finansavimo šaltinį iš KPP į Strateginio plano.

Ūkininkai neslepia nerimo. „Jei nesutinki – pinigų gali ir negauti nežinia kiek laiko. Davė laiko pagalvot ir perskambint. Jei šiemet neatsiskaitau su tiekėjais – skolos bus kosminės, bankai gali nebeskolinti“, – uždaroje „Facebook“ grupėje svarstė vienas ūkininkas. „Jei nesutinkame, rašto – negausime. Jei sutinkame, gausiu raštą, kuriame sutiksiu, kad bus išmokami pinigai iš kito fondo, o kas nesutiks, tai pati darbuotoja nežino kas bus“, – pranešė kitas žemdirbys.  

Ar tai nėra savotiškas šantažas – arba sutinki, arba lauki nežinia kiek ir rizikuoji bankrotu? ŽŪM savo ruožtu teigia, kad tai tėra tik techninis informavimas. Bet panašu, jog NMA spaudžia paramos gavėjus vietoje valstybės prisiimti riziką, atsiradusią dėl pačios valstybės nesugebėjimo laiku apmokėti įsipareigojimų.

Kai nesilaikoma to, kas deklaruojama

Lapkričio 13 d. Seimo komunikacija išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame nurodoma, kad žemės ūkio ir maisto ūkio politika pripažinta strategiškai svarbia nacionaliniam saugumui.

„Įsigaliojus pakeitimams tikimasi, kad apsirūpinimas maisto produktais, kuris suprantamas kaip procesas „nuo lauko iki stalo“, taps valstybės prioritetu. Taip pat viliamasi, kad bus sudarytos sąlygos žemės ūkio ir maisto ūkio sektoriams kurti ir vystyti tvarią, atsparią ir savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą, bus užtikrintas žemės ūkio ir maisto ūkio sektorių funkcionalumas ir tvarus vartotojų aprūpinimas maistu“, – rašoma žinutėje. Deja, kol kas visa tai, atrodo, tik skambios frazės, kurioms trūksta realių veiksmų ir politinės valios.

Tam pritaria ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas.

„Nėra vienos teisios pusės – dėl situacijos, su kuria susiduriame, kaltę turėtų prisiimti visi“, – sakė A. Vanagas.

Pasak jo, kai kurie ūkininkai išties susidūrė su rimtais sunkumais įgyvendinant projektus, tačiau buvo ir tokių, kurie neskubėjo vykdyti projektų.

„Ministerijai pritrūko komunikacijos su pareiškėjais, kad žinotų realią situaciją, kaip vyksta projektų įgyvendinimas. Konsultantai taip pat galėjo įvertinti padėtį, kad ypač įgyvendinant statybos projektus, numatyti galutiniam mokėjimų prašymui ženkliai didesnę dalį investicijoms reikalingų lėšų sumą, nebuvo geras sprendimas“, – tęsė LGAA pirmininkas.

Bet labiausiai stebina tai, kad anot A. Vanago, iš esmės situacija nėra tokia, su kuria susiduriama pirmą kartą ir anksčiau visuomet trūkstamos lėšos buvo dengiamos iš nacionalinio biudžeto. Todėl keista, kad šį kartą strategiškai svarbia sritimi pripažintas žemės ūkis paliekamas valstybės paraštėje. 

Žemės ūko ministras A. Palionis, panašu, labiau yra kaip statistas, iš šono stebintis situaciją. Jei taip tęsis ir toliau, A. Palioniui suteiktas žemdirbių pasitikėjimo kreditas išseks greičiau, nei galima būtų pagalvoti.