Siekiantys gauti paramą investiciniams projektams pareiškėjai turi užtikrinti, kad dirbtinai nekurs sąlygų gauti paramą, kaip nustatyta Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikoje (Metodika). Svarbu žinoti, kad, jei skiriama parama, paramos gavėjai įpareigojami šios nuostatos laikytis visą projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpį.

Pažymėtina, kad paramos administravimas yra ne tik paramos lėšų skyrimas, bet ir projekto įgyvendinimas bei projekto kontrolė (jeigu tokia numatyta teisės aktuose). Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuolat ir nuosekliai stebi bei kontroliuoja, kaip panaudojama parama, taiko papildomas rizikos valdymo priemones, o nustačiusi galimus sukčiavimo ar neteisėto pasinaudojimo paramos lėšomis atvejus visada imasi teisinių priemonių tokioms veikoms užkardyti, jei reikia, kreipiasi į teisėsaugos institucijas.

Dirbtinai sukurtomis sąlygomis gauti paramą laikomos vieno ar kelių fizinių ir (arba) juridinių asmenų sukurtos, taip pat ir kuriamos sąlygos apeiti teisės aktų reikalavimus ir (arba) įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą gauti paramą.

Atkreiptinas dėmesys, kad, vertinant paraišką, NMA gali remtis ne vien Metodikoje nustatytais  kriterijais, nusakančiais geografinius, ekonominius, funkcinius, teisinius ir su panašiais projektais susijusius asmeninius ryšius, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta  sąmoningo asmenų veiksmų derinimo.

NMA, nuosekliai vykdydama pažeidimų prevenciją ir siekdama apsaugoti paramos gavėjus nuo galimų sankcijų, informuoja ūkininkus apie precedentus, kai buvo nustatytas tyčinis veiksmų koordinavimas tarp pareiškėjų ir paramos gavėjų, neteisėtai sukuriant pagal tam tikros priemonės paramai gauti būtinas sąlygas.

Sutuoktiniai, turintys smulkiuosius ūkius, tuo pačiu metu (pagal tą patį kvietimą) kreipėsi paramos smulkiesiems ūkiams. Paraiškos vertinimo metu nustatyta, jog abu pareiškėjai planuoja vykdyti tą pačią daržininkystės veiklą vienas šalia kito esančiuose sklypuose. Abiejuose paraiškose  nurodytos planuojamos įsigyti susijusios, viena kitą papildančios investicijos: vienas sutuoktinis nurodė planuojantis pirkti traktorių, o kitas –  žemės apdirbimui reikalingus padargus. Konstatuota, jog toks veikimas neskatins konkurencingumo, o pareiškėjai sąmoningai derino veiksmus, siekdami įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą ir dirbtinai apeiti taisyklėse nustatytą ribojimą dėl maksimalios paramos sumos vienam paramos gavėjui.

Pasitaiko atvejų, kai tėvai sąmoningai įkuria naujus ūkius savo vaikų vardu –  tam, kad būtų galimybė pasinaudoti parama. Pvz. paramos pagal smulkiųjų ūkių priemonę kreipėsi pareiškėjas, kurio mama yra seniai ūkinę veiklą vykdanti ūkininkė, tai pat naudojasi paramos priemonėmis. Abu ūkininkai vykdo gyvulininkystės veiklą, galvijai laikomi tame pačiame pastate, dažnai naudoja tą pačią infrastruktūrą, ganosi tuose pačiuose laukuose. Analizės metu nustatyta, jog galvijai į sūnaus valdą atvyko iš mamos valdos prieš paraiškos pateikimą tam, kad būtų pasiektas reikalingas valdos ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcijos verte (VED). Nustačius, jog sūnaus valda sukurta fiktyviai, su tikslu tik gauti paramą, kai mama tuo metu neturi galimybės daugiau gauti paramos, paraiška atmesta kaip netinkama dėl dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti.

Pasitaiko atvejų, kai panašiai elgiasi ir paramos pagal kitas priemones paramos besikreipiantys pareiškėjai. Du jaunieji ūkininkai įregistravo žemės ūkio valdas bei ūkius ir pateikė paraiškas gauti paramą vienu metu pagal tas pačias įgyvendinimo taisykles. Abu pareiškėjai planavo įkurti ir vykdyti mėsinės galvijininkystės veiklą – už paramos lėšas įsigyti mėsinių galvijų bandas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vienas paramos gavėjas planavo įgyvendinti projektą gretimame su kitu paramos gavėju žemės sklype. Žemės sklypai buvo valdomi panaudos pagrindais, tačiau  nuosavybės teisė priklausė su pareiškėjais susijusiam asmeniui bei jo kontroliuojamiems ūkio subjektams. Vienas paramos gavėjas įsigijo ūkinius gyvūnus iš kito paramos gavėjo bei iš su juo susijusiųjų. Konstatuota, kad paramos gavėjai siekė naudos, konkrečiu atveju apeinant įgyvendinimo taisyklėse numatytus apribojimus dėl didžiausios paramos sumos susijusių asmenų grupei pagal tą pačią priemonę. Taigi, paramos gavėjams pritaikytos išmokėtos paramos susigrąžinimo ir paramos sumažinimo, neišmokant likusios paramos dalies, sankcijos.

Siekdami paramos, pareiškėjai stengiasi surinkti kuo daugiau atrankos balų, ir vienas iš būdų – prisiimtas įsipareigojimas pasiekti atitinkamą VED. Tačiau svarbu įsipareigojimus vykdyti tinkamai ir teisėtai. Pavyzdžiui, ūkininkui buvo suteikti atrankos balai, nes paraiškoje jis nurodė, kad kurs specializuotą žemės ūkį ir, augindamas moliūgus, grybus bei sliekus, pasieks atitinkamą VED. Projekto įgyvendinimo metu atlikus patikras vietoje nustatyta, jog planuota auginti produkcija apskritai nėra auginama arba sodinukai sunykę. Nepaisant to,  pareiškėjas NMA pateikė produkcijos realizavimo dokumentus  –  sąskaitas už parduotą produkciją. Patikrinus duomenis nustatyta, jog pardavimus neva patvirtinantys dokumentai yra netikri (suklastoti). Tokiais atvejais NMA priima sprendimus dėl paramos susigrąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo, taip pat informuoja teisėsaugos institucijas.

NMA nustato ir tokių atvejų, kai ūkininkas, žinodamas, jog neatitinka tinkamumo kriterijų, teikia paraišką per susijusį asmenį, taip apeidamas tinkamumo paramai gauti kriterijus, t. y., dirbtinai sukusia sąlygas paramai gauti. Pavyzdžiui, pareiškėjas, gyvenantis užsienyje ir atitinkantis sąlygas pretenduoti į paramą jaunajam ūkininkui, pateikią paraišką paramai gauti. Vėliau paaiškėja, kad iš tiesų ūkininkauja ne paramos gavėjas, o jo šeimos nariai ar artimieji: tėtis, brolis ar netgi močiutė, kurie yra vyresni nei numato sąlygos paramai gauti. Konstatuojama, kad tikrasis ūkininkas negali būti laikomas tinkamu paramos gavėju ir taikomos sankcijos – išmokėta paramos suma susigrąžinama ir neišmokama likusi paramos dalis bei perduodama teisėsaugos institucijoms.