Birželio 6 d. Akademijoje (Kėdainių r.) vykusiame išvažiuojamajame Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Tarybos posėdyje aptarti svarbūs agrosektoriaus klausimai. ŽŪR nariai diskutavo ne tik dėl planuojamų mokesčių pakeitimų, bet ir dėl šį pavasarį užslinkusių pavasarinių šalnų, kurios padarė tūkstantinius nuostolius uogų augintojams, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vykdomų patikrų. Taip pat patvirtinti ir NKP sertifikavimo paslaugų įkainiai.

Taip pat į ŽŪR Tarybos posėdį pristatyti VšĮ Žemės ūkio agentūros (ŽŪA) struktūrinių pokyčių, naujų funkcijų ir planuojamų darbų pristatyti atvyko ŽŪA direktorius Jonas Balkevičius su komanda.

Ūkininkų ir mokslininkų ryšys privalo išlikti

Praėjusiais metais išvažiuojamasis ŽŪR Tarybos posėdis vyko Baisogaloje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institute, o šiemet persikelta į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės institutą. ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus kalbėjo, kad žemės ūkis nuo seno koja kojon žengia su mokslu, inovacijomis, todėl labai svarbu bendradarbiauti ir palaikyti glaudų ryšį tarp mokslo institucijų ir žemdirbių. „Keisis valdantieji, tačiau ūkininkai toliau dirbs kaip ir dirbo, augins maistą mums ir kitoms pasaulio rinkoms, todėl svarbu žinoti kas vyksta tiek mokslo, tiek ir už žemės ūkį atsakingų institucijų kabinetuose“, – akcentavo dr. A. Svitojus.

Pristatė struktūrinius pokyčius

Į ŽŪR Tarybos posėdį atvykęs ŽŪA direktorius Jonas Balkevičius paaiškino, kad keitėsi ne tik organizacijos pavadinimas, bet įvyko nemažai ir struktūrinių pasikeitimų, Agentūra gavo naujų funkcijų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ŽŪA perleido veislininkystės priežiūrą, Žemės ūkio duomenų centras – valstybinę melioracijos priežiūrą ir kooperatyvų pripažinimo funkcijas.

Dviejų funkcijų ŽŪA neteko. Nuo šių metų pradžios VšĮ „Ekoagros“ organizuoja ir administruoja žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo priemones ir programas, valstybės intervencijos ir paramos privačiajam sandėliavimui priemones.

ŽŪR nariai aktyviai su J. Balkevičiumi diskutavo dėl melioracijos darbų valstybinės priežiūros, mat ŽŪA atsakinga už savivaldybių administracijų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo kontrolę, valstybei nuosavybes teise priklausančių melioracijos statinių techninės priežiūros organizavimo ir vykdymo savivaldybėse kontrolę, ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamų melioracijos statinių statybos darbų kokybės patikras ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo melioracijos statinių priežiūrai ir remontui kontrolę.

Taip pat ŽŪA atsakinga už rinkos priežiūrą: nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo reikalavimų laikymosi priežiūrą, ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių jų gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo laikymosi priežiūrą, maisto įstatyme numatyto maisto perdavimo paramos gavėjams sutarčių sudarymo priežiūrą ir pan.

Sonata Kisielienė, ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja, ŽŪA direktoriaus J. Balkevičiui sakė sulaukusi nemažai jaunųjų ūkininkų ir žurnalistų užklausų dėl Ūkininkavimo pradmenų programos, kuri reikalauja jaunojo ūkininko parašyti 10 lapų apimties pristatymą apie kuriamą ūkį. „Tai papildoma biurokratinė našta, iš kurios nėra naudos. Kadangi mokymo programa yra modulinė, tai būtų tikslinga, kad pradedantieji ūkininkauti turėtų galimybę pasirinkti modulius pagal savo kuriamo ūkio sritį. Tvarką būtina tobulinti ir atsižvelgti ne tik į besimokančiųjų poreikius, bet ir į mokymo institucijų patirtis bei pastabas“, – sakė S. Kisielienė. J. Balkevičius pripažino, kad Ūkininkavimo pradmenų programa šiuo metu yra tobulinama ir svarstoma atsisakyti minėto rašto darbo.

S. Kisielienė taip pat ŽŪA atstovų paprašė patikslinti koks yra šviečiamosios gyvulininkystės programos tikslas, kurios vertė net 90 tūkst. eurų. Ar nenuskriaudžiamos asociacijos, kurios šį darbą dirba nuolat ir nemokamai, negaudamos lėšų net respublikinių parodų organizavimui. Ar nenuskriaudžiamas kaimo jaunimas, kurį būtų galima tikslingai orientuoti į žemės ūkio sektorių. Alvydas Grigaliūnas, ŽŪA Mokymų organizavimo skyriaus vedėjas, sakė, kad programa orientuota į miesto ir kaimo vaikų supažindinimą su skirtingomis gyvulininkystės šakomis. „Manau mes turime nustoti „taškyti“ pinigus ir ūkininkauti turėtų tie, kas turi atitinkamą išsilavinimą ir turi tam reikiamų žinių. Nei dešimties lapų rašto darbas, nei nedidukė edukacija kaime neparuoš jaunuolio ūkininkavimui. O edukacijos turėtų būti skirtos orientuoti kaimo jaunimą likti kaime ir čia ūkininkauti“, – savo nuomonę išsakė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narys Saulius Daniulis.

Diskusija dėl ūkininkų mokamų mokesčių ir stažo

ŽŪR Tarybos posėdyje plačiai aptartas ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo projektas, pateikti du šiuo metu su socialiniais partneriais derinami siūlymai. Pirmuoju siūlymu siekiama palikti nuo 2023 m. sausio 21 d. įsigaliojusias taisyklių nuostatas, kuriose nustatyta, jog pranešime Sodrai nurodyta pajamų, nuo kurių skaičiuojamos avansinės valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos, suma turi sutapti su savarankiškai dirbančio asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) deklaruota metine pajamų suma.

Antruoju – įvesti VSD įmokų „grindis“, t. y. koreguoti Valstybinio socialinio draudimo įstatymą taip, kad ūkininkų ir jų partnerių, kurie yra gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėtojai ir kurie šiuo metu VSD įmokas moka nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų sumos, VSD įmokos privalomai kas mėnesį būtų mokamos nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). Tai leistų asmenims, kurie deklaruoja VMI nuostolį ar pajamas, mažesnes nei 12 MMA, sukaupti 1 metų socialinio draudimo stažą.

Tačiau Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė pabrėžė, kad netenkina abu pasiūlyti variantai. Pasak jos, pirmuoju atveju jei ūkininkas mokės VSD įmokas avansus teiks Sodrai SAV ataskaitas, o gale metų paaiškės, kad ūkis dirbo nuostolingai jam sumokėtos VSD įmokos bus užskaitytos kaip permoka, tačiau darbo stažo reikalingo pensijai jis tais metais nekaups.

Antruoju variantu, kuomet įvedamos grindys, mokėti VSD įmokas avansu ir teikti kiekvieną mėnesį SAV pranešimus Sodrai privalės visi ūkininkai. Negana to pateikią GPM deklaraciją jei ūkis dirbo pelningai turės vėl teikti patikslinančią SAV ataskaitą ir sumokėti skirtumą.

LDAA direktorė atkreipė dėmesį, kad pirmasis variantas netinka, nes ūkininkai nežino ar turės nuostolį pasibaigus metams, kodėl savanoriškai mokamos VSD įmokos skirtos socialiniam garantui nebus užskaitomos jei ūkis dirba nuostolingai. „Juk ūkio pelningumas dažnu atveju nepriklauso nuo pačio ūkininko, labai didelę įtaką pelningumui turi gamtinės sąlygos bei produkcijos kaina rinkoje. Antrasis variantas netinka dėl didėjančios administracinės naštos ūkininkams“, – tvirtino I. Lukoševičienė.

Ji siūlė palikti iki 2023 m. sausio 20 d galiojusią tvarką, kad jei ūkininkas nori turėti socialines garantijas einamaisiais metais, tai jis moka VSD įmoką nuo MMA ir teikia SAV ataskaitas, tačiau jei paaiškėja, kad ūkis dirbo nuostolingai, tokiam ūkininkui turėtų būti užskaitytas darbo stažas reikalingas pensijai, nes jis dirbo ir mokėjo įmokas, tačiau pelningumas nuo jo nepriklauso.

„Tokiu atveju nebūtų prievolės visiems ūkininkams mokėti VSD įmokų avansu ir teikti ataskaitas Sodrai, užtektų teikiant GPM deklaracijas sumokėti PSD ir VSD įmokas nuo pelno. Taigi būtų pasirinkimas jei nori savanoriškai moki VSD įmokas nuo MMA kas mėnesį arba susimoki vienu kartu po GPM deklaracijos, tačiau abiem atvejais turėtų būti užskaitomas darbo stažas nepriklausomai nuo to ar ūkis dirbo pelningai ar nuostolingai“, – konkretų pasiūlymą pateikė LDAA direktorė I. Lukoševičienė.

Šalnos pasiglemžė serbentų ir smidrų derlių

Nuo 2024 m. pavasarių šalnų ir iškritusio gausaus sniego nukentėjo soduose ir uogynuose auginami vaismedžiai, vaiskrūmiai ir uogakrūmiai, taip pat daržininkystės ūkiuose – smidrai. Ūkiai negali apsisaugoti nuo pavasarinių šalnų daromos žalos, o draudimo įmonės nuo šios problemos nedraudžia. Posėdžio metu aptartas patirtų nuostolių mastas bei ieškota sprendimų dėl žalos kompensavimo galimybių.

Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius tikino, kad nemaža dalis uogų augintojų jau užfiksavo šalčio žalą uogynuose ir tai įrodančias nuotraukas išsiuntė NMA, taip pat informavo vietos savivaldybių Žemės ūkio skyrius, kurios suformuos komisijas ir atvyks į ūkius įvertinti žalos mastą. Ūkininkai taip pat kreipėsi į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą su prašymu išduoti pažymas, kokia temperatūra laikėsi jų rajone balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje.

„Norėtume, kad ūkininkams nebūtų taikomas minimalus produkcijos kiekis dalyvaujant Nacionalinės kokybės produkto programose, nes ūkininkams įgyvendinti šį reikalavimą būtų sunku, o ir atsakingos institucijos būtų papildomai apkraunamos. Taip pat tikimės, kad Vyriausybė ras lėšų kompensuoti patirtus nuostolius“, – vylėsi A. Jasinevičius.

„Palaikome uogų augintojus ir parengsime bendrą ŽŪR kreipimąsi dėl uogininkų patirtų nuostolių“, – užtikrino ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus.

Diskusija dėl NMA patikrų

ŽŪR Tarybos nariai plačiai aptarė ir šiais metais NMA vykdomas planines ir neplanines patikras. Tai, kad jos jauniesiems ūkininkams kelia daugiau klausimų nei atsakymų kalbėjo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) narys Ignas Saldys. Jis Šiaulių ir Vilniaus rajonuose augina riešutmedžius, visą parengtą projektą (jaunojo ūkininko įsikūrimui) įgyvendino pagal verslo planą, įgyvendino visus keliamus reikalavimus. Tačiau po paskutinės patikros, NMA atstovams kilus įtarimų, jie sustabdė likusios paramos išmokėjimą ir paaiškino, kad ūkininkui yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Europos prokuratūra. Nuo gegužės pradžios ūkininkas paliktas nežinioje, nei NMA, nei Europos prokuratūra situacijos nekomentuoja.

LJŪJS pirmininkė Rūta Jurgaitė sulaukė ir daugiau jaunųjų ūkininkų skundų. Pasak jos, visos kalbos, kad NMA orientuojasi į bendradarbiavimą ir pagalbą ūkininkams, subliuško, nes kontroliuojanti institucija kuo toliau tuo labiau linkusi bausti. „Neseniai kalbėjau su vienu ūkininku, kuris turėjo deklaruoti hektarą uogynų. Jis taip ir padarė, bet deklaravimo sistemos žemėlapyje pritrūko penkių arų. NMA pritaikė 8 tūkst. eurų sankciją dėl penkių arų. Tai įvyko ne dėl ūkininko kaltės, o dėl neatnaujintų žemėlapių. Ūkininkui lieka du keliai – susitaikyti su sankcija arba vieniems metams nukelti projekto įgyvendinimo laikotarpį. Mano suvokimu, NMA turėtų pati atvykti į vietą ir atlikti matavimus“, – sakė R. Jurgaitė.

ŽŪR Taryba vienbalsiai nusprendė pakviesti NMA direktorių su atsakingais darbuotojais diskusijai, kad būtų surastas kompromisas dėl vykdomų patikrų ir būtų sprendžiami ūkininkams kylantys klausimai ir laiku atsakomi klausimai, užklausos.

Posėdyje taip pat buvo patvirtinti ŽŪR Sertifikavimo skyriaus pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą (NKP) pagamintų produktų perdirbimo sertifikavimo paslaugų įkainiai.