Ar Žemės ūkio ministerijos vadovybė pajėgi apginti lietuvišką produkciją?

Europos Sąjungos (ES) ir Pietų Amerikos bloko „Mercosur“ prekybos susitarime numatytas daugiau kaip 300 ES produktų su geografinėmis nuorodomis (GN) sąrašas. Tačiau į šį sąrašą nepateko nė vienas plačiau žinomas lietuviškas produktas, toks kaip „Skilandis“ ar „Lietuviškas varškės sūris“. Tuo tarpu Lenkija turi bent du saugomus pavadinimus – degtinių kategorijoje.

Geografinių nuorodų (GN) apsauga tarptautiniuose susitarimuose laikoma svarbia priemone, apsaugančia tradicinius produktus nuo imitacijų ir pavadinimų pasisavinimo trečiųjų šalių rinkose. Ar Lietuvos institucijos padarė viską, kad atstovautų šalies produktus ir interesus?

Didžiosios šalys pasirūpina savimi, mažosios lieka „už borto“

„ES–Mercosur susitarimas yra reikalingas tik didžiosioms pramonės šalims – Vokietijai, Prancūzijai ir pan. Kiek nuo to nukentės mažosios šalys, kaip Lietuva, jiems nebuvo svarbu. Ir ši situacija, kad lietuviški produktai į GN sąrašą nepateko, dar kartą patvirtina tai“, – sako Seimo narys Valius Ąžuolas.

Pasak jo, jau iš pradžių pristatant susitarimą trūko aiškių atsakymų, kaip bus užtikrinta Europos ūkininkų apsauga ir kaip bus kompensuojama galima žala.

„Kai reikėjo apsispręsti dėl Mercosur sutarties, realiai nebuvo atsakymų, kas bus. Sakyta, jog nereikia bijoti – ES pasirūpins visais. Bet jau dabar matome, jog didžiosios šalys pasirūpins savimi, o mažosios liks už borto“, – teigia parlamentaras ir priduria, kad Lietuvai greičiausiai teks itin sustiprinti importuojamos produkcijos kontrolę, nes Mercosur bloko šalys sieks agresyviau skverbtis į Europos rinką.

„Kai buvo pasirašytas susitarimas, Brazilijoje kiaušinių rinka ne tik kad ėmėsi ryžtingų žingsnių, ji tai pradėjo daryti valstybės lygmeniu. Jie aršiai nori įsiveržti į mūsų rinką. Su Mercosur susitarimu senojo žemyno žemdirbiai išėjo į nelygią kovą. Mes Europoje bandysime slėptis už tam tikrų ribojimų, o kitos šalys produkciją stums valstybės lygmeniu“, – mano V. Ąžuolas.

Stinga tvirtos institucijų pozicijos

„Tai atsakymas tiems, kurie sako, jog Mercosur yra didelis gėris – net tokiais pakankamai jautriais klausimais nėra pasirūpinta. Ateitis yra miglota visiems, net ir tiems, kurie daug investavo ir stengėsi išsaugoti unikalius produktus“, – teigia parlamentaras Kęstutis Mažeika.

Jo nuomone, Lietuva turėtų aktyviai atstovėti už savo interesus ir produktus, tačiau kol kas trūksta aiškių signalų iš atsakingų institucijų.

„Man keistas procesas apskritai, kai naujienas visuomenė ir net pati ūkininkų bendruomenė sužino iš viešosios erdvės. Tuo tarpu Žemės ūkio ministerijos ar Vyriausybės aiškios pozicijos nėra“, – sako jis.

K. Mažeika atkreipia dėmesį, kad jei susitarimą ratifikuotų Europos Parlamentas, Lietuvai gali tekti grįžti prie derybų dėl paliktų spragų ir spręsti, ar šalies institucijos yra pasirengusios valdyti konkurenciją iš šalių, kuriose taikomi žemesni reikalavimai.

ŽŪM atsakymas

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pateikia kitokį situacijos paaiškinimą. Pasak ministerijos, Lietuva kartu su Užsienio reikalų ministerija siūlymus dėl lietuviškų geografinių nuorodų įtraukimo į dvišalius ES ir trečiųjų šalių susitarimus teikia nuolat.

„Žemės ūkio ministerija, bendradarbiaudama su Užsienio reikalų ministerija, visuomet teikia siūlymus dėl lietuviškų geografinių nuorodų įtraukimo į dvišalius ES ir trečiųjų šalių susitarimus. Teikiant tokius siūlymus itin svarbus ekonominis pagrindimas – kokia konkretaus produkto eksporto reikšmė į konkrečią trečiąją šalį (šalių grupę). ES prioritetą teikia komerciškai stipresnėms ir labiau žinomoms nuorodoms iš didesnių šalių“, – teigiama ministerijos atsakyme.

ŽŪM nurodo, kad siūlymai buvo teikti ir ES–Mercosur atveju, o į galutinį Mercosur šalyse saugomų ES geografinių nuorodų sąrašą esą įtraukta „Originali lietuviška degtinė“.

Tuo pačiu ministerija pažymi, kad į tokius sąrašus patenka tik geografinės nuorodos, kaip intelektinės nuosavybės sistemos dalis, todėl garantuoti tradiciniai gaminiai (GTG) negali pretenduoti į tokią apsaugą.

„Garantuoti tradiciniai gaminiai (ne geografinė nuoroda), tokie kaip Lietuviškas skilandis ar Žemaitiškas kastinys, pretenduoti į tokią apsaugą negali“, – nurodo ministerija.

Kas yra GN?

Nors gali atrodyti, kad tokie produktai kaip skilandis ar kastinys savaime turėtų būti saugomi geografinėmis nuorodomis, iš tiesų tai priklauso nuo produkto statuso Europos Sąjungos kokybės sistemoje. Geografinės nuorodos (GN) yra intelektinės nuosavybės apsauga, sauganti produkto pavadinimą, kai jis turi aiškų ryšį su konkrečia vietove ir atitinka nustatytą specifikaciją. ES sistemoje dažniausiai taikomos dvi GN kategorijos: saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN / PDO), kai visi gamybos etapai vyksta konkrečioje teritorijoje, ir saugoma geografinė nuoroda (SGN / PGI), kai pakanka bent vieno etapo.

Tuo tarpu garantuotas tradicinis gaminys (GTG) reiškia, kad produktas pripažįstamas tradiciniu dėl sudėties ar gamybos būdo, tačiau jo statusas nebūtinai siejamas su viena konkrečia geografine vietove, todėl tarptautiniuose prekybos susitarimuose jis paprastai nelaikomas geografinės nuorodos objektu.

Ar Lietuva gali sustiprinti savo produktų apsaugą ateityje?

Pasak ŽŪM, Lietuva ir toliau siekia įtraukti savo geografines nuorodas į tarptautinius susitarimus, tačiau galutinį sprendimą visais atvejais priima Europos Komisija.

„ES turi daugiau nei 50 prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis, iš kurių apie 30–40 apima ir geografinių nuorodų apsaugą su konkrečiais sąrašais. (...) Pažymėtina, kad galutinį sprendimą dėl konkrečios geografinės nuorodos įtraukimo į susitarimo sąrašą priima Europos Komisija“, – nurodo ministerija.

Lietuvos politikai savo ruožtu pabrėžia, kad mažesnės šalys turi ieškoti būdų, kaip stiprinti savo pozicijas, o vienas iš kelių – aktyvesnės derybos ir bendradarbiavimas su regiono partneriais.

„Kad lietuviški gaminiai pakliūtų į tą saugomą sąrašą, taip pat reikia dirbti, derėtis, išsimušinėti. Vienas iš būdų surasti kelią – ieškoti sąjungininkų, kaimyninių šalių, kurie gamintų panašius produktus ir kartu būtų įtraukti į GN sąrašą“, – sako V. Ąžuolas.

Kas toliau?

„Agrobitė“ primena, kad Europos Parlamentas pristabdė ES ir Mercosur šalių susitarimo ratifikavimo procesą, kai tik 10 balsų persvara nusprendė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), kuris pateiktų teisinę nuomonę dėl susitarimo atitikties ES sutartims.

Tai reiškia, kad Lietuvos valstybės institucijos dar gali realiai padaryti teigiamų žingsnių, siekiant, kad kuo daugiau šalies produktų gautų tinkamą apsaugą šios sutarties apimtyje.

Klausimas kitas – ar dabartinė Žemės ūkio ministerijos vadovybė pajėgi imtis realių žingsnių ar daugiau remsis deklaracijomis.