Dėl vėluojančių mokėjimų ūkininkams politikai į Seimą „ant kilimėlio“ kviesis ŽŪM atstovus

Dalis Lietuvos ūkininkų, dalyvavusių programoje „Investicijos į žemės ūkio valdas“, šiemet greičiausiai liks be jiems priklausančios paramos. Apie 20 mln. Eur išmokų nuspręsta perkelti į kitus metus. Kol vieni politikai kaltina institucijų neatsakingumą ir reikalauja aiškintis, kas priėmė klaidingą sprendimą, kiti tikina, kad situaciją dar galima suvaldyti ir trūkstamus pinigus rasti.

Neatsakingas sprendimas

Agrobite.lt kalbinti politikai šią situaciją apskritai vertina neigiamai.

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys Kęstutis Mažeika pabrėžia, kad toks elgesys iš institucijų pusės yra neatsakingas: „Institucijos, kurios reikalauja iš ūkininkų maksimalaus susitelkimo ir finansinio prisidėjimo, pačios pasielgė labai neatsakingai. Pirmiausia reikėtų ieškoti atsakingų asmenų, kurie priėmė tokius sprendimus, ir pareikalauti iš jų atsakomybės“.

Jam antrina ir Seimo KRK pirmininkas Bronis Ropė. Jis taip pat susidariusią padėtį vertina neigiamai ir netgi retoriškai klausia, kam išvis buvo renkamos paraiškos, jeigu dabar nėra lėšų apmokėjimui.

Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius pripažįsta, kad padėtis nėra gera, tačiau išreiškia ir viltį, jog Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ras būdų ją išspręsti.

„Ūkininkai turi savo įsipareigojimus ir dabar gali tekti mokėti didesnes palūkanas. Tačiau ŽŪM turi galimybių peržiūrėti biudžetą ir rasti trūkstamus pinigus. Tokia situacija susiklosto ne pirmą kartą – tik reikia kalbėtis su Finansų ministerija“, – išeitį įvardija politikas.

Kas atsakingas – NMA ar ŽŪM?

Dėl atsakomybės politikų nuomonės išsiskyrė.

Pasak K. Mažeikos, kaltų ieškoti reikėtų visoje sprendimų grandinėje.

„Kai atsakomybę dalijasi didelė grupė – iš tiesų jos nėra išvis. Planavimą atlieka NMA, sprendimus priima ŽŪM, o kartais procesai vyksta atvirkščiai. Atsakomybė abipusė, tačiau šį kartą reikėtų pripažinti klaidas ir jas ištaisyti“, – pabrėžia K. Mažeika ir priduria, kad ši situacija pasitikėjimo institucijomis tikrai neprideda.

B. Ropė pasisako griežčiau. Pasak jo, atsakomybę turėtų prisiimti tie, kas rinko paraiškas ir žinojo apie galimą finansavimo trūkumą.

Tuo tarpu K. Starkevičius ragina ieškoti ne kaltininkų, o sprendimų: „Abi institucijos turi veikti išvien. NMA savo darbą padarė, o ŽŪM kartu su Finansų ministerija dabar turi užtikrinti finansavimą.“

Kas toliau?

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas B. Ropė teigia, kad jeigu ūkininkai kreipsis pagalbos į Seimo narius, bus sureaguota. Be to, pasak jo, galima savo interesus ginti ir teisinėmis priemonėmis: „Jeigu ūkininkai kreipsis, sureaguosime ir inicijuosime parlamentinį svarstymą. Taip pat jie gali bylinėtis su institucija, kuri pasirašė sutartį ir jos nevykdo“.

K. Starkevičius kalbėdamas apie politinius žingsnius išlieka optimistiškas: „Tikiuosi, kad visos pusės bus supratingos. Dabar šių lėšų turi ieškoti ŽŪM. Bet pusės turi sutarti, nes ateityje reikės dirbti su kitais projektais. Todėl nemanau, kad kažkuri pusė norės pyktis, išsaugos supratingumą ir nei viena pusė netaikys sankcijų, jeigu atsitiks blogiausia.“

K. Starkevičius pažadėjo, kad artimiausiame Kaimo reikalų komiteto posėdyje kvies ŽŪM pasidalyti sprendimais, kaip ruošiamasi susidariusią situaciją išspręsti.

Parlamentinės kontrolės klausimą komitete žadėjo kelti ir K. Mažeika.

„Tikrai siūlysime komitete, kad tai būtų parlamentinės kontrolės klausimas, turi būti išklausyta visa informacija, galbūt išgirsime, kas ir kur suklydo. Reikėtų priimti sprendimus, kad ateityje tokios klaidos nepasikartotų, o tuo pačiu ir sprendimą, kad žmonėms nereikėtų taip ilgai laukti išmokėjimų“, – užtvirtina K. Mažeika.