Aurelijus Veryga: karvės nebebezdės, mėšlas nebesmirdės, visi valgysime žolę ir bezdėsime patys

Taip Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga sureagavo į Vokietijos „Klimato apsaugos programos 2030“ projektą, kuriame žemės ūkis tampa vienu svarbiausių sektorių siekiant emisijų mažinimo tikslų ir kelia dar daugiau klausimų, kodėl ūkininkai ne savo valia vėl tampa iešmininkais.

„Nesulaikomai artėjame prie momento, kuomet karvės nebebezdės, mėšlas nebesmirdės, visi valgysime žolę ir bezdėsime patys. Nebebus ką kaltinti. Progresas“, – įraše „Facebook“ pasisakė A. Veryga.

Pagal Vokietijos vyriausybės projektą, šalis siekia iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bent 65 proc., palyginti su 1990 metų lygiu, o iki 2045 metų pasiekti visišką klimato neutralumą.

Šiam tikslui numatyta subsidijuoti elektromobilių įsigijimą ir išplėsti infrastruktūrą. Taip pat numatomi ir nepalankūs sprendimai žemės ūkyje, siekiant klimato kaitos tikslų.

Viena daugiausia diskusijų sukėlusių priemonių – vadinamoji metano matavimo programa galvijams. Pagal ją būtų analizuojamos galvijų išskiriamos dujos, o ateityje planuojama skatinti selekcinį veisimą, siekiant mažinti metano emisijas. Gyvulininkystę Vokietija laiko vienu svarbiausių sektorių, kuriame galima pasiekti reikšmingų emisijų mažinimo rezultatų.

Taip pat iki 2035 metų planuojama uždrausti naujų vidaus degimo varikliais varomų automobilių registraciją, o iki 2040 metų elektromobiliai turėtų sudaryti apie 70 proc. viso automobilių parko. Valstybė ketina skirti iki 6 tūkst. eurų subsidijas elektromobiliams, priklausomai nuo gyventojų pajamų ir šeimos dydžio, o degalų kainos turėtų kilti dėl didesnių CO₂ mokesčių.

Klimato planas numato kasmet ir 10 mlrd. eurų investicijas. Pavyzdžiui, pernai Vokietija visoms klimato apsaugos priemonėms išleido 59,5 mlrd. eurų.

Kai kuriose šalyse jau svarstomos metano mokesčių ar gyvulių skaičiaus ribojimo priemonės, o ūkininkai baiminasi, kad klimato politika gali tapti papildoma finansine našta. Lietuvos ūkininkams ši diskusija aktuali dėl dviejų priežasčių.

Pirma, Vokietija yra viena svarbiausių žemės ūkio politikos kryptį formuojančių valstybių ES, todėl jos sprendimai dažnai atsispindi bendroje europinėje reguliacinėje aplinkoje. Antra, jei metano emisijų mažinimas taps vienu iš pagrindinių klimato politikos prioritetų, tai gali turėti tiesioginę įtaką ir gyvulininkystės ūkių ekonomikai Baltijos šalyse. Todėl klimato tikslų ir žemės ūkio konkurencingumo pusiausvyra artimiausiais metais taps viena svarbiausių temų visoje Europos žemės ūkio politikoje.