Mišrintos ar grynaveislės? Kaip keičiasi pieninių karvių populiacija pasaulyje

Pastaraisiais metais diskusijos apie mišrinimą pienininkystėje tapo vis dažnesnės. Vieni ūkininkai lieka ištikimi grynaveisliams Holšteinams, kiti sąmoningai renkasi mišrinimą dėl vaisingumo, sveikatingumo ar prisitaikymo prie aplinkos sąlygų. Tačiau kaip atrodo reali situacija pasaulyje, remiantis ne nuomonėmis, o oficialiais duomenimis?

Šiame straipsnyje apžvelgiama pieninių galvijų populiacijos struktūra – mišrintos (crossbred) ir grynaveislės (purebred) karvės – skirtinguose pasaulio regionuose, remiantis FAO, nacionalinių statistikos tarnybų, veislininkystės institucijų ir recenzuotų mokslinių tyrimų duomenimis (nuo 2015 m.).

Kaip oficialiai apibrėžiamos „mišrintos“ ir „grynaveislės“ karvės?

Svarbu suprasti, kad skirtingose šalyse naudojami šiek tiek skirtingi apibrėžimai:

• Grynaverslė karvė – gyvulys, kurio kilmę sudaro viena pripažinta veislė. Daugelyje šalių grynaveisliu laikomas gyvulys, turintis ≥87,5–94 % vienos veislės genetinės kilmės (pvz., Kanada, JAV).
• Mišrinta (crossbred) – karvė, gauta mišrinant skirtingas veisles (pvz., Holšteinas × Džersis, Holšteinas × Zebu).

Kitas esminis skirtumas:

• dalis duomenų apima tik registruotas karves (veislininkystės ar pieno kontrolės sistemos),
• kiti – visą nacionalinę populiaciją (gyvulių surašymai).

Todėl skirtingų šalių skaičiai nėra mechaniškai lyginami, bet leidžia vertinti kryptis ir tendencijas.

Europa: mišrinimas – ribotas ir lėtas

Didžiojoje Europos dalyje pienininkystė išlieka grynaveislių pagrindu.

• Danija: apie 12 % pieninių karvių yra mišrintos
• Švedija: apie 8 % mišrintų karvių

Didžioji dalis bandų – grynaveisliai Holšteinai ar nacionalinės pieninės veislės. Mišrinimas dažniausiai naudojamas tikslingai – gerinti vaisingumą, ilgaamžiškumą ar nagų sveikatą, tačiau netampa dominuojančia strategija.

Pokytis per pastarąjį dešimtmetį: nedidelis, dažniausiai keli procentiniai punktai.

Šiaurės Amerika: lūžis JAV

Jungtinės Amerikos Valstijos – vienas ryškiausių pokyčių pavyzdžių.

• 1990 m. mišrintos karvės sudarė <0,5 %
• 2018 m. – jau apie 5,3 % visų pieno kontrolėje esančių karvių
• Net 36 % JAV pieno ūkių turi bent vieną mišrintą karvę

Mišrintų karvių dalies augimą lėmė:

• silpnesnis Holšteinų vaisingumas,
• didėjantis brokavimas,
• ekonominis spaudimas didinti karvės gyvavimo trukmę.

Kanadoje, priešingai, mišrinimas išlieka labai ribotas – dominuoja grynaveislės Holšteinų ir Džersio bandos.

Lotynų Amerika: mišrintos karvės – sektoriaus pagrindas

Tropinėse Lotynų Amerikos šalyse mišrinimas nėra alternatyva – tai pagrindas pienininkystei.

• Brazilija: apie 80 % viso pieno pagaminama iš Holšteinų × Zebu kilmės mišrintų karvių (Girolando)
• Grynaversliai Holšteinai sudaro mažumą ir laikomi intensyviai valdomuose ūkiuose

Čia mišrinimas leidžia suderinti:

• produktyvumą,
• atsparumą karščiui,
• ilgaamžiškumą.

Oficialaus „mišrintų % nuo visų karvių“ rodiklio nėra, tačiau pieno gamybos struktūra aiškiai rodo mišrinimo dominavimą.

Azija: dvi kryptys

Pietų Azija – spartus mišrinimo augimas

Indija (2019 m.):

• 26,5 % galvijų priskiriami egzotinėms ar mišrintoms veislėms
• mišrintų karvių skaičius 2012–2019 m. augo +29 %

Tikslas – padidinti pieno kiekį smulkiuose ūkiuose, mišrinant vietines karves su Holšteinais ar Džersiais.

Rytų Azija – grynaveislių dominavimas

• Kinija, Japonija: pienininkystė paremta importuotais grynaveisliais Holšteinais, beveik be mišrinimo.

Afrika: lėtas, bet kryptingas procesas

• Etiopija: mišrintos ir egzotinės karvės sudaro tik ~2–3 %
• Kenija: jau apie 18 % karvių yra egzotinės ar mišrintos

Skirtumus lemia:

• pieno rinkos išvystymas,
• dirbtinio sėklinimo prieinamumas,
• ūkių dydis.

Ten, kur yra pieno supirkimo sistema (pvz., Kenija), mišrinimas plečiasi sparčiau.

Okeanija: Naujosios Zelandijos fenomenas

Naujoji Zelandija – išskirtinis atvejis pasaulyje.

• ~59 % pieninių karvių – mišrintos (daugiausia Holšteinas × Džersis)
• Mišrinimas sąmoningai pasirinktas kaip nacionalinė strategija ganyklinėms sistemoms

Tuo tarpu Australijoje mišrinimas naudojamas tik dalyje ūkių – nacionaliniu mastu vis dar dominuoja grynaveisliai Holšteinai.

Ką rodo pasaulinės tendencijos?

Nėra vieno teisingo modelio.

Mišrinimas nėra „modernus sprendimas visiems“ – jis priklauso nuo klimato, rinkos ir valdymo.

Intensyviose sistemose (Europa, Kanada) – dominuoja grynaveisliai.

Tropikuose ir ganyklinėse sistemose – mišrintos karvės tampa norma.

JAV ir Naujoji Zelandija rodo, kad mišrinimas gali tapti struktūriniu sprendimu, o ne laikinu eksperimentu.

Mindaugas Eidukaitis, Pieno ūkių valdymo konsultantas