Diskutuodami su valdžia ūkininkai jau užsiaugino raumenis

Stipri savivalda gali visaverčiai įtraukti valdžios institucijas į dialogą su žemdirbiais ir diskusijų, pokalbių keliu spręsti opiausius ūkininkams klausimus. Tokią išvadą daro Lietuvos žemės ūkio tarybos ir Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininkė Danutė Karalevičienė. Taryba šiemet baigė bemaž pusmečio konferencijų ciklą (pagal projektą „Novatoriški metodai žemdirbių savivaldai stiprinti“), per kurį 8 renginiuose dalyvavo ir Žemės ūkio ministerijos bei kitų valdžios įstaigų vadovai. Ginčuose rasta kompromisų ir nė viena šių dienų problema nebuvo nutylėta.

Kai atsakymą gauni iš karto

Daugiametės pievos, Strateginiame plane įtvirtinti GAAB‘ai ir ekoschemos, įsipareigojimai dėl „Žaliojo kurso“ – tai tik dalis problemų, dėl kurių žemdirbių bendruomenė ir valdžia dar visai neseniai laužė ietis ir svaidėsi kaltinimais.

Tačiau bendradarbiaujant su ŽŪM teikti kokybiškas ir nešališkas konsultacijas bei padėti ūkininkams suprasti ir prisitaikyti prie naujų reikalavimų, numatytų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane, D. Karalevičienė laiko vienu svarbiausių konferencijų laimėjimu.

„Užsibrėžėme tikslą, kad organizuojamos konferencijos atitiktų žemdirbių lūkesčius. Norėjome, kad ŽŪM tarnautojai būtų ne tik klausytojai, bet ir galėtų ūkininkams tiesiogiai atsakyti į jiems rūpimus klausimus, problemas, – aiškina D. Karalevičienė. – Norėjome, kad problemos būtų sprendžiamos nedelsiant, tiesiog čia ir dabar“. 

Ji pabrėžė, kad per kiekvieną iš 8 konferencijų buvo užduodama 40-50 klausimų. Į 80-90 proc. klausimų žmonės gaudavo atsakymus.

„Išties didžiuliu privalumu laikau tai, kad žmonės į klausimus atsakymus gaudavo iškart. Būdavo, kad negalėdami išsyk atsakyti, ministras Kęstutis Navickas arba viceministras Egidijus Giedraitis tą ar kitą klausimą užsirašydavo ir į juos atsakydavo vėliau, tai yra kitoje konferencijoje“, – pasakojo D. Karalevičienė.

Toks diskusijų formatas, kai savivalda ir valdžia dirba bendram tikslui, anot ponios Danutės, nuimdavo praktiškai visas įtampas, ūkininkai nelikdavo nežinomybėje.

„O juk anksčiau susirinkdavome, pasikalbėdavome ir išsiskirstydavome“, – šypsosi D. Karalevičienė, pridūrusi, kad naują bendravimo kultūrą iš LŽŪT vėliau perėmė ir Žemės ūkio rūmai, Lietuvos ūkininkų sąjunga.

Tinkamas planavimas užtikrina ūkio tvarumą 

Diskusijų naudą pajuto ir skirtingi Lietuvos regionai, turintys tik jiems būdingus žemės ūkio veiklos ypatumus. Konferencijos organizuotos 8 skirtinguose rajonų centruose.

Būtent čia buvo galima susipažinti su nacionaline žemės ūkio politika (KPP naująjį laikotarpį), jau minėtu Strateginiu planu, Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) aprašo reikalavimais, naujų ekoschemų praktiniu pritaikymu.

„Svarbu ir tai, kad ŽŪM didžiąją klausimų dalį išgirdo ne iš asociacijų vadovų, o tiesiogiai iš ūkininkų. Tai labai praktiniai dalykai, kuriuos kelia žemdirbiai, galvodami, kaip jiems reikės deklaruoti pasėlius, kaip gauti paramą ir ką daryti, kad ta parama juos pasiektų“, – sako D. Karalevičienė.

Pašnekovė patikina, kad ūkininkas turi žinoti, kokių jam reikės investicijų ir kokių reikės laikytis įsipareigojimų per artimiausius 5 metus.

Esą tik tiksliai suplanavęs darbus žemdirbys galės didinti ūkio ekonominę naudą ir pasieks tokį tvarumo lygį, kuris jam padės įveikti bet kokias krizes. 

Be to, po konferencijų net 12 konkrečių pasiūlymų, kuriuos suformulavo ir teisininkai, pasiekė Žemės ūkio ministeriją. „Jau nekalbu apie tai, kad ŽŪM, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir VšĮ „Ekoagros“ atstovų dėka pavykdavo išsiaiškinti ne vieną keblią situaciją. Ir kalba eidavo ne apie sankcijas ar bausmes, o kaip žemdirbiui nepatekti į tokias situacijas“, – pridūrė D. Karalevčiienė. 

Melioracijos fondo vizija nedžiugina

Beveik visose konferencijose vienaip ar kitaip buvo paliestos problemos, dėl kurių iki šiol nėra rasta sutarimo tarp ūkininkų bendruomenės ir ŽŪM. Viena jų – Melioracijos fondas. 

„Melioracijos fondas yra labai opus klausimas, dėl kurio taisyklių, matyt, bus dar daug diskusijų. Fondas galbūt ir būtų geru melioracijos problemų sprendimo įrankiu, bet šiuo metu pasiūlytos jo taisyklės nėra palankios net ir pačiam fondui funkcionuoti, – sako D. Karalevičienė. – Tą galiu pasakyti ne tik nuo Lietuvos žemės ūkio tarybos, bet ir kaip Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė“.

Ji akcentuoja, kad vadovaujantis dabar pasiūlytomis taisyklėmis, ūkininkaujantieji nenašiose žemėse privalės mokėti įmokas, bet iš fondo gauti naudos – nėra jokių galimybių.

„Juk lėšos iš Fondo būtų skiriamos pagal žemės derlingumo balų sistemą. Tai gal po kokio dešimtmečio mums, nenašiose žemėse dirbantiems, ir skirtų kažkokią dalį lėšų.  Nenašių žemių savininkams naudos iš tokio fondo nėra. Kol ši problema nėra išspręsta, apie jokį Melioracijos fondą negali būti ir kalbos“, – sako ji.

Pasak D. Karalevičienės, fondo taisyklės turi būti ir teisingos, ir adekvačios. „Jeigu mes 10 metų mokėsime įmokas, išlaikysime lėšas administruojantį aparatą, tai naudos ūkininkui iš tokio fondo išvis nėra“, – neabejoja ji.

Tai reiškia, kad savivaldai dar teks gerokai „pakariauti“, siekiant priimtinesnių valdžios sprendimų, o kompromisų paieškos galimos būtent tokiose konferencijose. 

Užkeiktas klausimas dėl daugiamečių pievų

Daugiamečių pievų klausimas buvo išdiskutuotas praktiškai kiekvienoje konferencijoje ir žemdirbiai sako, kad kol kas tinkamo problemos sprendimo vis dar nėra rasta. 

Kaip sako LŽŪT vadovė, daugiamečių pievų klausimo sprendimo visą laiką atidėlioti irgi nepavyks. Jį žemdirbiams teks spręsti solidariai. 

„Problema kol kas išties yra laikinai nukelta, bet vis dar neišspręsta. Jei konferencijose vien daugiamečių pievų klausimui mes skirdavome beveik valandą laiko, tai parodo, kad opi problema vis dar egzistuoja, – konstatuoja D. Karalevičienė. – Žinoma, ji kilo ne šiandien, o ir kiti žemės ūkio ministrai šią problemą kažkaip ignoravo. Norime to ar ne, bet daugiamečių pievų klausimą vis tiek teks spręsti iš esmės, nelaukiant, kol ji mums smogs visu smarkumu“. 

Ji pabrėžė, kad „mes visi padarėme tų nuodėmių, visi nuo 2015 metų suarėm žemes“. 

„Tai reiškia, kad visi bendrai ir turėsime šią problemą spręsti. Skaudės visiems vienodai. Juk jeigu kitais metais nesulauksime sankcijų, dar kitais metais bus tik blogiau“, – sako LŽŪT vadovė.

Ūkininkai kritikuoja ŽŪM siūlymą, kad deklaruojant bus galima pakeisti kodą ir taip užskaityti daugiametes pievas. Kyla rizika, kad po 5 metų tu negalėsi su ta žeme nieko daryti. 

Dėl ekoschemų vis mažiau galvos skausmo

Konferencijų metu ūkininkų savivalda pademonstravo, kad gali ne tik tinkamai atstovauti savo narių interesus, bet ir visą žemdirbių bendruomenę.

Ne tik ieškant kompromisų su ŽŪM, bet ir tampant ekspertais tarp žemdirbių. Pavyzdžiui, tai ypač aiškiai pasimatė pasakojant apie ekoschemų naudą, jų pritaikymą kiekvienam ūkiui. 

„Pamatėme, kad kai kuriais atvejais ekoschemose trūksta logikos. Pavyzdžiui, kaip kraštovaizdžio elementus galima deklaruoti pavienius medžius laukuose. O kaip šienauti po visa ta lapija? Bristi per javus su trimeriu? Už tai gausi 10 eurų paramos, o už kiek ištrypsi javų?“ – šypsosi D. Karalevičienė. 

Tačiau dažnu atveju ekoschemos yra naujos galimybės žemdirbiams. Pavyzdžiui, liepos mėnesio konferencija turėjo atskirą temą – „Naujų ekoschemų pritaikymas nederlingose žemėse“. Paaiškėjo, kad dalyvauti ekoschemose nenašių žemių savininkams išties apsimoka. 

„Mūsų žemė lengva, tinkanti neariminei žemdirbystei. Kai ūkininkui išaiškini, kad jis pagal ekoschemas gali daugiau užsidirbti pinigų ir tiesiog reikia daugiau padirbėti prie GAAB‘ų (Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų), žmonės pasiskaičiuoja ir pamato, kad išties dirbti su ekoschemomis yra naudinga“, – ekoschemų virsmą iš baubo į galimybę atskleidė D. Karalevičienė.

Bent jau ūkininkai sako, kad apie 50 proc. GAAB reikalavimų galioja nuo anksčiau ir jųc laikytis toliau nebus didelės bėdos. 

„Bet jei pagal ekoschemą palieki pakrantėse vandens telkinių apsaugos juostas, o jei jas dar ir kartą susmulkinsi arba nušienausi,  už tai gali gauti papildomus 150-250 Eur/ha. Tad kodėl nepasiimti tų pinigų? Pastebėjau, kad perspektyvūs ūkininkai jau konferencijos salėje pasiskaičiuoja, kad jiems ekoschemos apsimoka“, – pasidžiaugė D. Karalevičienė.

Susikalbėjimo dar stinga

Viso projekto metu pastebėta, kad žemdirbių savivalda nors ir turi įgijusi daugiau galių, vis dėlto dar ne visi biurokratų šarvai lieka pramušti. Ypač, kai kalbama apie kai kuriuos Žaliojo kurso aspektus, taip pat atsinaujinančią energetiką.

Paaiškėjo, kad ūkininkams statomos dirbtinės kliūtys, jei jie nori gaminti, pavyzdžiui, elektros energiją iš saulės.

„Susidariau nuomonę, kad ūkininkus norima paversti ne elektros energijos gamintojais, o pirkėjais. Pavyzdžiui, reikalaujama, kad tam tikrame lauko plote esantys statiniai turėtų atskiras jungtis. Įsivaizduokite, kokie tai kaštai, taip pat kiek papildomai reikia suderinti dokumentų, planų. Ūkininkų projektų tvirtinimas yra vilkinamas“, – problemą įvardija D. Karalevičienė.

LŽŪT vadovė priekaištauja biurokratams ir dėl skirtingų vienų ar kitų terminų traktuočių. „Žalinimas dabar yra suplaktas su bendrais Žaliojo kurso tikslais. Netgi žalioji masė ūkininkų ir biurokratų yra traktuojama skirtingai. Žemdirbys mano, kad viskas, kas yra iki subręstant grūdui – žolynas, – pasakoja D. Karalevičienė. –  Pavyzdžiui, jei kalbėtume apie avižas arba rugius, tai ūkininkui biurokratai liepia juos įrašyti kaip varpinius augalus, bet jei jie nesubrandina grūdo, šie augalai yra ne daugiau nei žaliena. Šį nesusikalbėjimą, matyt, dar teks išspręsti ateityje“. 

Būtina didesnė parama žemės ūkio technikai įsigyti

Nuolat akcentuojama beariminė ir tikslioji žemdirbystė itin daug dėmesio sulaukė liepos pabaigoje surengtoje konferencijoje („Naujojo 2021–2027 metų programinio laikotarpio iššūkiai ir nauji aplinkosauginiai reikalavimai“). Ūkininkai sako, kad būtinas didesnis ir prieinamesnis finansavimas žemės ūkio technikos įsigijimui.

„Visada ūkininkui norisi daugiau paramos, kad jis turėtų daugiau lėšų investicijoms. Tikslioji ir beariminė žemdirbystė susijusi ir su atitinkamos žemės ūkio technikos įsigijimu – skutikais, įterpėjais, sėjamosiomis ir pan., – sako LŽŪT vadovė D. Karalevičienė. – Ministrui ne kartą sakiau, kad jei mes atsigręžėme į galvijininkystę, jai skirdami tikrai daug pinigų, deja, matome priešingą paveikslą – ūkiai traukiasi. Ar skirsime pieno ūkiui 1,5 milijono ar tik pusę milijono, tas pieno ūkis ilgainiui vis tiek traukiasi iš rinkos. Vadinasi, mes kažką darome ne taip“.

D. Karalevičienę liūdina, kad dar prieš 2 metus buvo užkirstas kelias gauti paramą augalininkystės ūkiams. „Ir dabar tai darysime dar 5 metus. O juk yra pradedančiųjų ūkininkų ir su 100 hektarų, tačiau jis negali dalyvauti beariminės technologijos ekoschemoje“, – ribotas augalininkų galimybes nupiešė D. Karalevičienė.

Ar unikaliai žemės ūkio technikai nusipirkti ūkiai apskritai turės pinigų ir ar tos dalinės paramos užteks, kol kas atsakymo nėra.

Neabejoja, kad savivalda jau stipresnė

Vertindama visą konferencijų ciklą, D. Karalevičienė pabrėžė, jog lektoriais buvo visi savo srities profesionalai – ar kalbėtume apie žemdirbių savivaldos atstovus, ar apie valdžios institucijas.

Konferencijose daug žinių perdavė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius, Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas, kiti savivaldos lyderiai. Nemažai konsultacijų suteikė ne tik ŽŪM, NMA, VMVT specialistai, bet ir tiesiog savivaldybių žemės ūkio skyrių vedėjai ir ekspertai. 

„Tai, kad ministras ir viceministras pradėjo susitikinėti su ūkininkais ir su jais tiesiogiai diskutuoti, vertinu, kaip labai didelį žingsnį į priekį. Tai didelis proveržis siekiant supratimo tarpusavyje“, – neabejoja D. Karalevičienė.

LŽŪT vadovė priduria, kad ūkininkų savivalda po tokių projektų ne tik kad įgyja daugiau galių, bet ir stiprina savo įvaizdį tarp žemdirbių.

LŽŪT pirmininkė Danutė Karalevičienė pagal asociacijos įstatuose įtvirtintą rotacijos principą perdavė LŽŪT vairą Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pirmininkui Virgilijui Urbonavičiui.

Projekto „Novatoriški metodai žemdirbių savivaldai stiprinti“ įgyvendinimui lėšas skyrė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija.