I. Hofmanas: žemės ūkio sektoriui gresia stagnacija

Europos Komisija (EK) paskelbė 2028–2034 m. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) rezervuotą sumų paskirstymą valstybėms narėms.

Lietuvai siūloma rezervuota suma – 4 386,5 mln. Eur – kelia rimtą nerimą. Ji skirta ūkininkų pajamų palaikymo priemonėms ir apims tiesiogines išmokas, sektorines intervencijas bei didžiąją dalį kaimo plėtros priemonių: investicinę paramą, jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, smulkiųjų ūkių plėtrą, verslo skatinimą, ūkių pavadavimo paslaugas ir pan.

„Šis Lietuvai pasiūlytas rezervuotas dydis yra pavojingai mažas ir neadekvatus mūsų šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros poreikiams bei strateginiams tikslams. Palyginti su 2021–2027 m. laikotarpiu, kai žemės ūkio ir kaimo plėtros finansavimas (be priemonių, nepatenkančių į pajamų palaikymo sritį) siekė 5 485,2 mln. Eur, naujasis pasiūlymas yra net 20 proc. mažesnis“, - sako laikinai žemės ūkio ministro pareigas einantis Ignas Hofmanas.

Iš viso 300 mlrd. Eur skiriama visoms šalims narėms, iš kurių 6,3 mlrd. Eur numatyta žemės ūkio rezervui, o likusi dalis – 293,7 mlrd. Eur – pajamų palaikymo priemonėms.

Vertinant vidutinę metinę EK pasiūlytą lėšų sumą, paskaičiuotą pagal paramai tinkamus hektarus visose valstybėse narėse, Lietuva atsidūrė 2 vietoje nuo galo tarp visų ES šalių (žr. pav.).

„Net ir taikant pesimistiškiausią scenarijų, kai tiesioginių išmokų vokas būtų įšaldytas 2027 m. lygyje – kas visiškai neatitinka Lietuvos žemės ūkio poreikių ir strateginių prioritetų – reikėtų apie 4 289 mln. Eur vien tiesioginių išmokų finansavimui, o tai beveik visas rezervuotas finansavimas Lietuvai“, – akcentavo I. Hofmanas.

Anot jo, visa tai rodo, kad EK sprendimai kelia atsakomybės perkėlimo riziką – iš Briuselio į nacionalinį lygmenį. Šiuo metu vienintelis būdas ieškoti papildomų lėšų – tai bendras perskirstymo fondas, skirtas NRP planams įgyvendinti, kuriame dėl lėšų teks konkuruoti su kitais Lietuvos ekonomikos sektoriais. Atsižvelgiant į tai, prognozės kaimo plėtrai perspėja apie galimą grėsmingą lūžį. Siūlomas principas – susitarti šalies viduje, suvokiant gynybos ir sanglaudos prioritetus, nebus efektyvus.

„Toks scenarijus Lietuvai yra nepriimtinas. Akivaizdu, kad laukia sudėtingos, ilgos ir kryptingos derybos, grindžiamos vertybiniu požiūriu ir aiškiu atstovavimu žemės ūkio, kaimo plėtros bei visos šalies interesams. Siūlomas finansavimo modelis rodo siekį iš esmės keisti iki šiol galiojusius BŽŪP principus, didinant finansinę naštą ūkininkams. Tokiu atveju kyla esminis klausimas – kaip bus užtikrinta tiesioginių išmokų  konvergencija, artinant jas prie ES vidurkio, ir kaip bus įgyvendinamos klimato kaitos mažinimo priemonės? Jei rezervuota lėšų suma Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai išliks tokia, kokią siūlo EK, turėsime atsisakyti papildomų žemės ūkio veiklų ir priemonių, skirtų klimato tikslams pasiekti“ – sako I. Hofmanas.