LŪS: apie „butaforinius“ mokymus žemdirbiai kalba seniai

Po 15min paskelbto tyrimo apie galimai fiktyviai organizuotus ūkininkų mokymus istorija persikėlė ir į politikos, ir į teisėsaugos lauką. Premjerė Inga Ruginienė nusprendė atleisti Vigilijų Jukną iš visuomeninio patarėjo pareigų, o Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorė sudarė komisiją profesoriaus veiklai vertinti. Tuo metu teisėsauga jau atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidraus Europos Sąjungos lėšų naudojimo organizuojant ūkininkų mokymus.

Tyrime – beveik 400 tūkst. eurų

Europos prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dar šių metų kovo viduryje. Tyrime vertinama, ar VšĮ „Mokslinės paslaugos“ ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija galėjo neskaidriai naudoti ES lėšas organizuodamos ūkininkų mokymus.

FNTT duomenimis, pagal skirtingus ES finansuojamus projektus du juridiniai asmenys, galimai klaidindami paramą administruojančią agentūrą, apgaule galėjo gauti beveik 400 tūkst. eurų bei pasikėsino gauti dar daugiau nei 188 tūkst. eurų. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimo dokumentų klastojimo bei kreditinio sukčiavimo.

Gegužės 12 dieną FNTT pareigūnai atliko kratas ir kitus procesinius veiksmus Kaune, Kauno rajone bei Marijampolės rajone.

Už kreditinį sukčiavimą, kai padaryta labai didelė turtinė žala, gali grėsti laisvės atėmimas iki 8 metų, o už dokumentų klastojimą – iki 5 metų.

Institucijos pabrėžia, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmenys laikomi nekaltais, kol jų kaltė neįrodyta teisme.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) taip pat nurodė sureagavusi į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją. Tarnyba surinktą medžiagą perdavė vertinti Generalinei prokuratūrai.

NMA: už neįvykusius mokymus lėšos nėra kompensuojamos

Reaguodama į rezonansą, NMA pabrėžė, kad parama pagal priemonę „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“ išmokama tik po to, kai paramos gavėjas pateikia mokėjimo prašymą, o agentūra patikrina pateiktus dokumentus bei dalyvių skaičių. Agentūra akcentuoja, kad tinkama mokėti suma nustatoma pagal faktiškai mokymuose dalyvavusių asmenų skaičių, o prireikus atliekamos papildomos patikros.

„Paramos gavėjo patirtos išlaidos už mokymus, kurie neįvyko, nėra kompensuojamos“, – nurodo NMA.

Pasak agentūros, nustačius pažeidimus gali būti taikomos įvairios sankcijos – nuo paramos sumos sumažinimo iki visos ar dalies lėšų susigrąžinimo. NMA taip pat pažymi, kad įtarus fiktyvius mokymus ar galimą sukčiavimą informacija perduodama teisėsaugai.

Svarbi detalė – NMA pripažino, kad gavusi informacijos apie galimus neteisėto paramos panaudojimo atvejus šią priemonę įtraukė į rizikingiausių kaimo plėtros bei strateginio plano priemonių sąrašą. Agentūra taip pat pateikė siūlymus Žemės ūkio ministerijai griežtinti kontrolę tiek nuotolinių, tiek kontaktinių mokymų atveju.

K. Mažeika: „Tai gali būti sisteminė problema“

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika sako manantis, kad šis atvejis gali rodyti ne pavienę istoriją, o platesnes problemas.

„Mano nuomone, tai yra galimai sisteminė problema. Tie beveik 20 mln. eurų ar net daugiau, priklausomai nuo ES periodo, skiriami mokymams ir konsultacijoms, yra didžiulė suma. Akivaizdu, kad atsiranda galimybė pasipinigauti tokiomis schemomis“, – Agrobite.lt sakė parlamentaras. Anot jo, stebina tai, kad kontrolės stiprinimo priemonių imtasi tik dabar.

„Per dieną visoje Lietuvoje vyksta po 4–6 mokymus. Turi būti aiškus kontrolės mechanizmas. Ne tik žmonių parašai, bet ir vertinamas jų atsekamumas, pasikartojamumas. Kai kurios organizacijos, įstaigos gali turėti žmonių grupes, kurios nuolat pasirašinėja ir tais gautais pažymėjimais kūrena savo krosnis“, – kalbėjo K. Mažeika. Politiko teigimu, dalis šių lėšų galėtų būti nukreipiama kitoms ūkininkams svarbioms reikmėms.

„Kartais ūkininkai negauna paramos, kai jos labai reikia investicijoms. Todėl kyla klausimas, ar pinigai visada panaudojami ten, kur sukuria didžiausią vertę“, – sakė jis.

LŪS: apie „butaforinius“ mokymus kalbama seniai

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Gedas Špakauskas teigia, kad ūkininkų bendruomenėje abejonės dėl dalies mokymų kokybės girdimos jau ne vienerius metus.

„Mokymų yra visokių – vieni kokybiški ir naudingi, bet tikrai buvo girdėta, kad dalis vyksta labai mažoms auditorijoms, kartais išvis nevyksta arba vyksta nuotoliu. Pastaruosius patikrinti išties sunku“, – sakė jis. Anot G. Špakausko, daliai ūkininkų mokymai tapo formaliu reikalavimu.

„Kartais į mokymus važiuojama todėl, kad iš ES ateina reikalavimas surinkti tam tikrą valandų skaičių. Tačiau kyla klausimų dėl lektorių kompetencijos ir pačių mokymų poreikio“, – teigė LŪS vicepirmininkas. Jo teigimu, dalis ūkininkų renkasi privačius seminarus, lauko dienas ar technikos tiekėjų organizuojamus renginius, nes ten gauna daugiau praktinės naudos nei formaliose programose.

„Yra tų butaforinių mokymų, apie juos girdėta ne kartą. Garsiai apie tai kalbėdavome, tačiau niekas neklausydavo, nes svarbiausia būdavo susirinkti pažymėjimus“, – sakė G. Špakauskas.

Anot jo, dabartinis rezonansinis atvejis gali tapti paskata plačiau peržiūrėti visą ūkininkų mokymų sistemą – ne tik kontrolės mechanizmus, bet ir pačių mokymų reikalingumą.