Šiuolaikinės technologijos veržiasi į mūsų gyvenimą ir jomis vis labiau naudojasi žemės ūkio bendrovės bei ūkininkai. Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas sako, kad dar visai neseniai kovojome su COVID-19 pandemijos padariniais, bet šiuo metu iššūkiai yra pasikeitę.
„Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir ta gilėjanti krizė sukelia vis naujų iššūkių žemės ūkui. Norint suvaldyti tuos iššūkius, reikia nestandartinių sprendimų. Skaitmeninimas, technologijos ir ta geroji patirtis, kuri ateina iš pramonės ir iš tų sričių, kuriose ji taikoma ne vienerius metus, duoda akivaizdų efektą, todėl turėtume šiomis galimybėmis pasinaudoti“, – sakė P. Astrauskas.
Pasak viceministro, taikant naujas technologijas, atsiskleistų visiškai naujos perspektyvos, duodančios apčiuopiamą naudą ūkiams ir žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonėms.
„Jos leistų suvaldyti ir rizikas, su kuriomis neretai susiduriama. Šiuo atveju skaitmeninimas leistų mums transformuoti žemės ūkį į aukštesnį lygį, padarytų jį konkurencingesnį“, – pabrėžė P. Astrauskas.
„Šios technologijos atveria naujas galimybes kooperacijai, kai žemdirbiai kasdien, kiekviename žingsnyje, gauna jiems būtinas paslaugas. Nesvarbu, ar tai augalininkystė, ar gyvulininkystė. Kiekviena sritis turi savą specifiką ir pagal tai mes atveriame naujas perspektyvas per skaitmeninimą“, – neabejoja žemės ūkio viceministras.
Juolab kad, anot P. Astrausko, stambūs Lietuvos žemės ūkiai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą.
Visa surinkta informacija iš laukų, netgi meteorologiniai duomenys, leidžia sudėlioti objektyvią duomenų valdymo grandinę, kuri paaiškina ir parodo, kodėl buvo gautas vienoks ar kitoks derlius, ką kitais metais reikėtų pakeisti, patobulinti. „Juk derlius yra tos pajamos, iš kurių mes gyvename“, – vaizdžiai kalbėjo P. Astrauskas.
Didėtų žemdirbių derybinės galios
Be to, ūkininkai, stiprindami ūkius technologiškai, galėtų ir padidinti savo derybines galias prieš žemės ūkio produkcijos supirkėjus ir pardavimų tarpininkus.
„Jie tokiu atveju galėtų susijungti į komunikacinį tinklą, kuris leistų jiems bendrauti, derinti bendrą kainą“, – sakė P. Astrauskas.
Tad nepriklausomai nuo geografijos, ar tai būtų Žemaitijos, ar Aukštaitijos ūkininkas, ūkiai gali dalyvauti toje pat programoje, vykdant ir tenkinant užsakymus.
Pavyzdžiui, JAV veikia „Farm Business Network“ („Ūkių verslo tinklas“), jau įgyvendintas sprendimas žemdirbiams, padėjęs sustiprinti ūkininkų galias.
Atsiveria neįtikėtinos galimybės
Naujos technologijos ūkininkui suteikia tokias galimybes, apie kurias jis anksčiau net negalėjo pagalvoti. Jos leidžia surinkti informaciją, ją apdoroti ir pritaikyti. Šios technologijos, neabejojama, gali paspartinti žemės ūkio raidą net dešimtmečius į priekį.
„Sėjos laikas, taip pat kokie pesticidai buvo naudoti ir kita, palyginant juos ir su valstybiniais registrais, parodo, kad duomenis galima kaupti ir saugoti neribotą laiką, – sako P. Astrauskas. – Šiuo atveju naudą gauna ne tik žmogus, bet ir valstybė“.
Pavyzdžiui, dabar dirbtinis intelektas siūlo efektyviausius sprendimus ūkiams ir pačiam žemdirbiui nereikia galvoti, ką daryti.
„Analitiniai duomenys pasiūlo, kokią kultūrą ir kaip auginti tam tikrose klimatinėse sąlygose, kad būtų gautas maksimalus derlingumas ir geriausia kaina, – pabrėžė P. Astrauskas. – Juolab kad tam tikros šalys kelia specifinius reikalavimus, pavyzdžiui, augalininkystės produkcijai. Tad visų skaitmeninių procesų valdymas mums padėtų užauginti tam tikrų savybių kviečius ar kitas grūdines kultūras. Net neabejoju, kad artimiausiu metu žemės ūkyje įvyks tas didysis lūžis, kurį skatina ir Europos Sąjunga“.
Svarbu ir dėl Žaliojo kurso tikslų
Žemės ūkio skaitmeninimas yra susijęs ir su ES strategija „Nuo lauko iki stalo“, taip pat Žaliojo kurso tikslais, maisto švaistymo stabdymu. Nuo 2024 m. ES valstybės narės jau turės įdiegti Ūkių tvarumo priemonę maisto medžiagų naudojimui valdyti (FaST).
„Tai vienas pirmųjų žemės ūkio skaitmeninimo žingsnių, skatinančių visų ES ūkininkų evoliucinį progresą, – sako P. Astrauskas. – Net neabejoju, kad atsiras dirbtinis intelektas, kaip superagronomas, padėsiantis žemdirbiams ūkininkauti, nes iš didelio kiekio duomenų bus išrinkti patys svarbiausi“.
Beje, pagal gautus duomenis bus galima sužinoti ir palikto CO₂ pėdsaką, o ši informacija neišvengiamai bus pateikta ir produkto etiketėje.
„Ateities vartotojas, kuris pirks produktą, atsižvelgs į mūsų klimato kaitos padarinius, nykstančias gyvūnų rūšis, tad rinksis prekę, mažiau žalingą mūsų planetai“, – teigia viceministras P. Astrauskas.
Paklaustas, kaip sudominti naujosiomis technologijomis vyresnio amžiaus ūkininkus, P. Astrauskas ir čia turi atsakymų. „Visame pasaulyje matome, kad ūkininkai sensta, jaunimas nenoriai įsitraukia. Žemės ūkio ministerija yra numačiusi tam tikras priemones, konsultacijas, kurios padės šiems žmonėms adaptuotis, – sako P. Astrauskas. – Daug dėmesio skirsime konsultavimui“.
Be to, į šį švietimą įsitraukia ir verslai, kurie suinteresuoti, kad vyresnio amžiaus ūkininkai lengviau perprastų naująsias technologijas ir pradėtų taikyti naują ūkininkavimo praktiką.
„Žaliojo kurso idėja yra finansiškai tvaraus ūkio idėja“, – teigia P. Astrauskas.
Panašūs straipsniai
Video
