Valstybės tarnautojai arba nenori, arba nežino realios situacijos, kai Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) pasirinkti rangovai sąmoningai stato atitvarus valstybinės ir rajoninės reikšmės keliuose, tuo apsunkindami žemdirbiams patekimą į dirbamos žemės laukus, teigia Tautos ir teisingumo sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Meida Šabūnienė.  

Gegužės 29 d. įvykusiame tarpinstituciniame nuotoliniame susitikime Susisiekimo ministerijos ir LAKD atstovai mėgino sumenkinti problemos mastą, teigdami, esą tai „vienetiniai atvejai“, o atitvarai įrengiami vadovaujantis teisės aktais.

Susitikimo dalyviai, tarp kurių taip pat buvo ir Žemės ūkio ministerijos, ir ūkininkų atstovai, tada sutarė, jog reikia pateikti vaizdinius įrodymus apie problemines ūkininkams vietas, nurodant kelią, taip pat gal ir tikslias koordinates. 

„Kartu su komanda šeštadienį per 3 valandas apsilankėme Raseinių, Kėdainių ir Kauno rajonuose, kur vien tik mums pavyko užfiksuoti mažiausiai keturias problemines vietas“, – teigia M. Šabūnienė ir pateikia vaizdinius įrodymus.

Per 3 valandas aptiko bent 4 kliūtis

Pasak M. Šabūnienės, akivaizdu, kad valdininkai bando išsisukinėti ir sąmoningai nenori spręsti problemos. 

Vien krašto kelyje Nr. 222 „Vandžiogala-Domeikava“ (Kauno rajonas) įrengti net du atitvarai, susiaurinantys pravažiavimą per kelią, kuriame yra tiltukai per du upelius (Bitvanas ir Gynia).

Ir nors per institucinį susitikimą LAKD ir Susisiekimo ministerijos atstovai aiškino, esą rangovai nemontuoja atitvarų ant važiuojamosios dalies, o tik šalikelėje, iš nuotraukų matyti, kad tai netiesa – abiem atvejais atitvarai sumontuoti ant asfalto.

„Jie taip pat aiškina, kad kelias siaurinamas eismo saugumo vardan, bet tuo galima stipriai suabejoti. Per šiuos pravažiavimus sunkiai telpa net ir lengvieji automobiliai, o prie tiltukų matyti besimėtantys automobilių dekoratyviniai ratlankių gaubtai“, – padarytas nuotraukas komentuoja M. Šabūnienė.

Bet esmė, pasak M. Šabūnienės, ūkininkų technika čia negali pravažiuoti.

Tiltai griūna pirmiausia valdininkų galvose

M. Šabūnienė pateikia ir kitą pavyzdį, kai rajoniniame kelyje Nr. 1906 yra tiltukas per Barupę (Labūnava, Kėdainių r.). Čia važiuojamoji dalis taip pat susiaurinta tiek, kad pravažiuoti gali tik vienas automobilis.

„Važiuojamoji dalis tiltu susiaurinta dar nuo vasario mėnesio, tačiau jokių remonto darbų čia neatliekama. Ūkininkams tai dar viena valdžios „dovana“. Ir kai valdininkai teigia, jog žemdirbių technika daug sveria, todėl esą kyla pavojus tiltui įgriūti, toks argumentas visiškai neįtikina, nes tiek traktorių, tiek kombainų ratai yra gerokai platesni, nei įprastų sunkiasvorių transporto priemonių, jau nekalbant apie lengvuosius automobilius – šios technikos ratų spaudimas vienam kvadratiniam centimetrui neretai yra toks pat ar net mažesnis nei kitų mašinų. Ir tai per tarpinstitucinį susitikimą taip pat norėta pasakyti“, – sako M. Šabūnienė.

Panašus precedentas yra sukurtas ir valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 4232 „Endriškiai-Gudai“.

Dar daugiau, valdininkai, kalbėdami apie tilto per Dubysą remontą (valstybinės reikšmės krašto kelyje Nr. 196 Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis 13,46 km), kai jis yra visiškai uždarytas ir ūkininkai priversti neretai daryti iki 60 km lankstą savo laukų link, nes jiems draudžiama važiuoti autostrada, siūlė žemdirbiams kombainus ir kitą techniką kelti ant vilkikų platformų ir taip esą pasiekti laukus.  

„Nė vienoje pasaulio šalyje taip ūkininkai nedirba, tokių sąnaudų neprisiims joks žemdirbys. Panašūs siūlymai – tai atviros patyčios iš ūkininkų, aprūpinančių Lietuvą maistu“, – neabejoja M. Šabūnienė.

Jai susidarė įspūdis, kad tiek LAKD, tiek Susisiekimo ministerijos atstovai tik ieško argumentų, kaip neieškoti problemos sprendimo, o ir toliau didinti „vienetinius“ atvejus, nors jie jau tapę masiniais. Tai per tarpinstitucinį susitikimą patvirtino ir ŽŪM atstovai. 

Ūkininkai turėtų suklusti

M. Šabūnienė ragina ūkininkus siųsti nuotraukas su vaizdiniais įrodymais, kai yra dirbtinai sukurtos kliūtys ūkininkų technikai.

„Akivaizdu, kad tiek LAKD, tiek Susisiekimo ministerijos atstovai dėl tokių įrodymų surinkimo nepajudins nė piršto, todėl tik nuo pačių ūkininkų aktyvumo priklauso, ar ir toliau bus statomi atitvarai keliuose“, – įsitikinusi M. Šabūnienė.

ŽŪM dar gegužės 31 d. kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, ūkininkų organizacijas, kad jie pateiktų viešajam eismui naudojamuose keliuose naujai suprojektuotų ir šalikelėse įrengtų apsauginių kelių atitvarų, saugumo salelių, žiedinių sankryžų ir kitų kelių važiuojamąją dalį ir šalikeles siaurinančių įrenginių, kai ūkininkai su žemės ūkio technika ir ja tempiama įranga neįsitenka kelyje, ypač apsunkintas kombainų važiavimas.

Informaciją reikia siųsti iki 2023 m. birželio 9 d. (egidijus.giedraitis@zum.lt) ir pateikti tikslią informaciją savivaldybių lygmeniu, kurios kelių atkarpos ūkininkams su žemės ūkio technika yra nepravažiuojamos dėl kelio važiuojamosios dalies susiaurėjimo (nurodyti kelio numerį, pavadinimą ir atkarpą bei, esant galimybei, pridėti nuotraukas).

„Tačiau būtinai pridėkite informaciją ir man (meida@ttskaunas.lt), kad galėtume kontroliuoti, kaip ir ar išties bus tinkamai atstovaujama ūkininkų interesams. Nesinorėtų, kad panašūs tarpinstituciniai susitikimai liktų tik „pasisėdėjimais ir pasikalbėjimais“ be jokio rezultatyvaus ir efektyvaus sprendimo, – sako M. Šabūnienė. 

Ji dar 2023 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Premjerę Ingridą Šimonytę, ragindama skubiai spręsti dirbtinai ūkininkams statomų kliūčių problemą.