2026-ųjų valstybės biudžetas: norima didinti lėšas žemės ūkiui ir atlyginimams

Seimas antradienį pirmą kartą apsvarstė 2026 m. valstybės biudžeto projektą – jis grąžintas tobulinti Vyriausybei, kuri turės apsispręsti dėl daugiau nei 1 mlrd. papildomų išlaidų.

Seimui biudžeto projektas pateiktas spalio 21 d. – per daugiau nei mėnesį parlamentarai projektui registravo 110 pasiūlymų, kuriems pritarus išlaidos biudžete ir būtų didinamos daugiau nei 1 mlrd. eurų. Patikslintą valstybės biudžeto projektą Vyriausybė turėtų svarstyti kitą savaitę.

Pagrindinio projektą svarstančio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas teigė, siūlymus registravę parlamentarai didele dalimi nenurodė realių išlaidų finansavimo šaltinių – 82 iš 110 siūlymų finansavimo šaltiniu nurodytos viršplaninės biudžeto pajamos ir skolintos lėšos.

„Viršplaninės pajamos negali būti naudojamos naujoms išlaidoms, nes jos automatiškai mažina deficitą, o skolintos lėšos didintų deficitą“, – Seimo tribūnoje sakė A. Sysas.

Siūlymus pateikę Seimo nariai taip pat dažnu atveju nenurodė, kiek ir kam konkrečiai papildomas biudžeto lėšas reikėtų skirti.

„Taigi pažymėtina, kad dauguma Seimo narių ir komitetų siūlymų neatitiko galiojančių finansavimo valdymo, fiskalinės drausmės ir strateginio planavimo reikalavimų“, – pristatydamas komiteto išvadą kalbėjo BFK pirmininkas.

Seime antrus metus svarstomas trimetis – 2026–2028 metų laikotarpio – šalies biudžeto projektas.

Komitetai – už didesnį finansavimą žemės ūkiui, kultūrai ir atlyginimams

Valstybės biudžeto projektą svarstė ir jam pritarė visi Seimo komitetai, dauguma jų taip pat pateikė siūlymų kitąmet didinti finansavimą skirtingoms sritimis – žemės ūkiui, kultūrai, socialinėms reikmėms, kelių infrastruktūrai, taip pat didinti asignavimus institucijoms.

Tiesa, kartu raginama išlaikyti fiskalinį biudžeto tvarumą ir ieškoti naujų pajamų šaltinių. Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius teigė, kad komitetas siūlo didinti asignavimus Valstybės kontrolei (VK) – audito institucijai papildomai skirti po 445 tūkst. eurų kasmet trejų metų laikotarpiu. 

Taip pat siūloma didinti Seimo kanceliarijos biudžetą – 2026 m. virš 3 mln. eurų, 2027 m. – 4,7 mln. eurų, 2028 m. – 6,3 mln. eurų.

Ekonomikos komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius sakė, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimui kitąmet siūloma skirti bent 104 mln. eurų, keliams išlaikyti tokį patį ar didesnį finansavimą nei šiemet.

Anot Europos reikalų komiteto pirmininkės Rasos Budbergytės, komitetas siūlo didinti asignavimus dviems institucijoms – Seimo kanceliarijai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM).

Seimo kanceliarijos darbo užmokesčio fondui kitąmet siūloma skirti 3,019 mln. eurų, 2027 m. – 4,74 mln. eurų, 2028 m. – 6,31 mln. eurų. Ruošiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2027 m., kanceliarijai siūloma kitąmet skirti dar 781 tūkst. eurų, 2027 m. – 358 tūkst. eurų.

URM darbo užmokesčio fondui kitiems metams siūloma skirti dar 4 mln. eurų, diplomatinių atstovybėms – 1,2 mln. eurų.

„Pirmiausia siūlome pagrindiniam komitetui atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad vidutiniu laikotarpiu svarbu ieškoti papildomų tvarių pajamų šaltinių, kad nemažėtų valstybei svarbių sričių finansavimas“, – pristatydama komiteto išvadą teigė R. Budbergytė.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė teigė, kad Vyriausybės biudžeto projekte smarkiai mažinamas finansavimas žemės ūkiui, dėl to komitetas siūlo sektoriui skiriamus asignavimus iš viso didinti 120 mln. eurų.

Tuo metu Kultūros komitetas pateikė 16 siūlymų didinti finansavimą skirtingoms sektoriaus įstaigoms ir sritims, pavyzdžiui, M. K. Čiurlionio parodai Japonijoje skirti virš 234 tūkst. eurų, Lietuvos–Vokietijos metų programai – 5,5 mln. eurų, taip pat keltuvo į Vilniaus Gedimino kalną rekonstrukcijai skirti 725,7 tūkst. eurų, Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai priklausančiai Palangos vasaros skaityklai rekonstruoti – 760,7 tūkst. eurų.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) siūlymu, biudžete reikėtų numatyti papildomų lėšų Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžių statutinių tarnybų darbo užmokesčiui, pareigūnų ginkluotei.

NSGK taip pat siūlo didinti Valstybės saugumo departamento (VSD), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Žvalgybos kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) biudžetus – siūloma trejų metų perspektyvoje institucijų biudžetus iš viso didinti keliais milijonais eurų.

Tuo metu Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) siūlo kitąmet skirti papildomai 26,4 mln. eurų asmenų su negalia užimtumo rėmimo priemonei, 800 tūkst. eurų – vaikų dienos centrų veiklai, 17,6 mln. eurų – socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia.

Kiti komitetai taip pat siūlo didinti asignavimus švietimo, mokslo ir jaunimo politikos programoms, teismų sistemai, įvairių institucijų darbo užmokesčiui.

Kitąmet – daugiau lėšų gynybai, pensijoms

Kitų metų valstybės biudžete planuojama rekordiškai didinti gynybos finansavimą – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimams projekte skirta 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų. 

Didelis dalis lėšų numatyta pensijoms, gyventojų pajamoms ir socialinėms išmokoms didinti. Minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet augs 11,1 proc. – iki 1153 eurų „ant popieriaus“, tam biudžete numatyta 37,3 mln. eurų.

Pensijas kitąmet planuojama didinti 12 proc. – vidutinė senatvės pensija augtų 80 eurų – nuo 670 iki 750 eurų, su būtinuoju stažu – 90 eurų, nuo 720 iki 810 eurų.

Finansavimas keliams kitąmet numatytas 815,5 mln. eurų, iš šių lėšų Valstybės kelių fondą sudarys 178,8 mln eurų, Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) – 436,6 mln. eurų, ES finansinė parama sieks 200,1 mln. eurų.

Valstybės biudžeto projekte numatytos valstybės biudžeto pajamos kitais metais augs iki 17,3 mlrd. eurų, išlaidos – 23,5 mlrd. eurų (neįskaitant Europos Sąjungos lėšų).

Numatomas valstybės biudžeto deficitas 2026 m. sieks 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valdžios sektoriaus skola augs iki 45,1 proc. nuo BVP, grynosios valstybės išlaidos didės 5,2 proc. (2,39 mlrd. eurų). 

Biudžetas Seimo salėje svarstomas dviem stadijomis.