Aplinkosaugininkams raginant Vyriausybę derantis su ūkininkais nedaryti kompromisų gamtos sąskaita, aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų atstovai su premjere susitarė kartu ieškoti balanso tarp žemės ūkio ir aplinkosaugos. 

„Mes sutarėme, kad turime toliau kalbėtis dalyvaujant visoms pusėms ir mes sakėm, kad kelsim jau konkrečias priemones, konkrečius klausimus, kurie turėtų būti nagrinėjami, ir sutarėm, kad turi būti bendras susitikimas, kuriame turėtų dalyvauti ūkininkų atstovai, aplinkosaugininkų atstovai, taip pat ir Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų atstovai, politikai“, – trečiadienį po aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų susitikimo su Ingrida Šimonyte žurnalistams sakė Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

„Priėjome tokios aiškios, bendros išvados, kad metas kalbėtis abiem pusėms, tiek ir ūkininkų protestuojančių, tiek ir aplinkosaugininkų, ieškoti to balanso“, – žurnalistams sakė premjerės patarėjas Dalius Krinickas.

Jis teigė nesutinkantis, kad iki šiol ūkininkų problemos buvo sprendžiamos neatsižvelgiant į aplinkosaugininkų nuomonę.

„Su tuo nesutikčiau (kad labiau išklausomi ūkininkai – BNS), išklausytos buvo abi pusės – su ūkininkais vyko susitikimas sausio 8 dieną, jis taip pat buvo planuotas, per protestą, kuris vyko, tai vyko keletas susitikimų, (...) su aplinkosaugos bendruomene vyko šiandien susitikimas, taip pat jis vyks su ūkininkais dar kartą, taip pat su abiem pusėm“, – pabrėžė premjerės patarėjas. 

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigė, kad aplinkosaugininkai nusistatę nėra prieš ūkininkus, tačiau išmokų sistema skatina juos neatsižvelgti į aplinkosaugą. 

„Išmokų sistema skatina elgtis nedraugiškai (aplinkai – BNS). Kartais ūkininkas žino, kaip reikėtų elgtis, bet tiesiog dėl piniginio intereso gaunasi, kad jam neapsimoka. Tai yra tragedija“, – žurnalistams sakė L. Paškevičiūtė.

„Kiek reikia indėlio įdėti tam, kad javų lauką turėtum ir kiek – gyvulininkystės ūkį, (...) tai išmokos yra tokios, kad viską paskaičiavus iš tiesų apsimoka tiesiog suarti, turėti javų lauką ir gauti išmokas. Ir finansiškai apsimoka, ir žmogaus pastangų, kiek reikia įdėti, apsimoka, tai visos šitos dalelės nukreipia, kad mūsų žemės ūkis virsta ne mišrus, visokius maisto produktus tiekiantis ūkis, o tiesiog į stambų grūdininkystės ūkį orientuotas žemės ūkis“, – kalbėjo Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė. 

Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis pabrėžė, kad turi būti skatinamas palankus gamtai  ūkininkavimas. 

„Kaimas ir ūkininkas turi būti, nes jeigu ūkininko nebus, tai pievos apaugs krūmais ir taip pat tiems paukščiams bus nepalankus. Čia šneka yra apie tai, koks ūkininkavimas turi būti skatinamas, kuris palankus ir gamtai“, – žurnalistams sakė jis.

Anot Ž. Morkvėno, bendras visų šalių susitikimas galėtų vykti „link Velykų“.

Sausio pabaigoje keliems tūkstančiams ūkininkų surengus protestą Vilniuje, aplinkosaugininkai tuo pačiu metu kvietė  Vyriausybę derantis su ūkininkais nepamiršti aplinkosaugos.

Jie sakė palaikantys kai kuriuos ūkininkų reikalavimus, pavyzdžiui, dėl rusiškų grūdų tranzito, akcizų politikos, bet nepritaria reikalavimams dėl daugiamečių pievų atstatymo, ragina palikti vandens apsaugos zonas.