„Geležinių varlių“ patelėms baigėsi savi vargai
Ar teko girdėti apie Dzūkijoje gyvenančios „geležines varles”? Vietiniai taip nuo seno vadina retus ir saugomus balinius vėžlius (Emys orbicularis), kurie tik liepai prasidėjus užbaigė šių metų kiaušinių dėjimo sezoną. Paskutinė dėtis Veisiejų regioniniame parke buvo užfiksuota birželio 27 dieną – neįprastai vėlai, palyginti su ankstesniais metais.
„Šiemet pavasaris buvo permainingas: balandį – netikėtos karščio bangos, gegužę – sausra ir šaltis, todėl balinių vėžlių aktyvumas stipriai vėlavo. Iš savo slėptuvių jie pasirodė tik birželio pradžioje, o patelės kiaušinius dėti pradėjo tik įsibėgėjus vasarai“, – pasakoja Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistas Žydrūnas Sinkevičius.
Lietuvoje baliniai vėžliai sutinkami Metelių ir Veisiejų regioniniuose parkuose bei Dzūkijos nacionaliniame parke. Patelės, vedamos stipraus instinkto, kartais įveikia net po kelis kilometrus, ieškodamos tinkamos vietos kiaušiniams dėti – saulėtų, neaukšta žole apaugusių pamiškių ar pietinių kalvų šlaitų. Ten jos apie 2–6 valandas kasa kolbos formos duobutę ir priklausomai nuo amžiaus padeda nuo 8 iki 15 kiaušinių. Iškart po to lizdą užmaskuoja žemėmis.
Tačiau gamtoje net ir gerai paslėptos dėtys nėra saugios – plėšrūnai (lapės, barsukai) ar šernai neretai sunaikina visą būsimą vėžliukų vadą. Todėl ekologai kasmet imasi papildomų apsaugos priemonių.
„Metelių ir Veisiejų regioniniuose parkuose kasmet stebime žinomas dėtavietes ir surastas dėtis uždengiame specialiais metaliniais tinklais – tai padeda jas apsaugoti nuo plėšrūnų. Šios priemonės taikomos jau ne vienerius metus ir jų rezultatai akivaizdūs: jaunų vėžliukų skaičius buveinėse auga, o tai leidžia tikėtis palankesnės ateities šiai saugomai rūšiai“, – sako Ž. Sinkevičius.
Baliniai vėžliai – viena seniausių roplių rūšių Europoje, kuri Lietuvoje yra įrašyta į Raudonąją knygą. Jų išlikimui grėsmę kelia ne tik natūralūs plėšrūnai, bet ir buveinių nykimas, klimato kaita, ūkinė veikla bei žmonių trikdymas. Todėl šių roplių apsauga – ne tik ekologų rūpestis, bet ir visų mūsų atsakomybė.
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ruošta informacija
