Meška grįžo į Vilnių: žmonės ją šeria, o institucijos kol kas tyli

Vilniaus gyventojus savaitgalį nustebino neįprastas reginys – Šilo gatvės pakraštyje pastebėta meška. Gyvūnas ramiai gulėjo prie kelio, o praeiviai, vietoj to, kad pasitrauktų, nusprendė jį pamaitinti. Vienas vairuotojas netgi pro langą išmetė obuolį, kurį meška tuoj pat suėdė.

Netrukus socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai, o komentarai pasidalijo į dvi stovyklas: vieni žavėjosi retu susitikimu, kiti įspėjo, kad toks elgesys yra pavojingas.

Maitinimas – pavojingiausia klaida

Specialistai primena – laukinių gyvūnų, o ypač lokių, jokiu būdu negalima šerti. Pasak gamtininko Andrėjaus Gaidamavičiaus, tai kelia dvi rimtas grėsmes.

Pirmiausia, meškos pripranta prie žmonių maisto ir pradeda jo ieškoti gyvenvietėse, prie konteinerių, net automobiliuose. Tai didina riziką konfliktams. Antra, bet koks kontaktas tarp žmogaus ir lokio, ypač jeigu netoliese yra jauniklių, gali baigtis tragedija.

„Lokys yra pavojingiausias stambus plėšrūnas Lietuvoje. Žmonės patys prisiprašo bėdos, kai juos šeria“, – pabrėžia specialistas.

Skaudžios pamokos iš kitų šalių

Deja, panašių atvejų jau būta Europoje. Šių metų pavasarį Slovakijoje lokys nusitempė motociklininką, kuris vėliau mirė nuo sužalojimų. Ekspertai nustatė, kad vyras prieš tai mešką buvo šėręs ir netgi fotografavosi šalia jos. Toks neatsakingas elgesys tiesiogiai nulėmė mirtiną susidūrimą.

Dar žiauresnis įvykis nutiko Italijoje – ten meška mirtinai sudraskė turistą. Vietos tyrėjai aiškiai pasakė: tragedijos priežastis buvo tai, kad gyvūnai nuolat buvo viliojami ir maitinami žmonių. Tokiu būdu meškos neteko natūralios baimės ir ėmė laikyti žmones maisto šaltiniu.

Panašių istorijų galima rasti ir kitur – JAV nacionaliniuose parkuose, Kanadoje ar Skandinavijoje. Ten, kur lokiai įpranta prie žmonių rankų maisto, jie tampa agresyvūs ir nebesitraukia. Tokiais atvejais gyvūnai dažnai būna nušaunami, nes kelia pavojų bendruomenėms.

Kaip elgtis susidūrus su lokiu

Ekspertai sutaria: geriausia, kad meška liktų savo natūralioje aplinkoje ir su žmogumi susidurtų kuo mažiau. Susidūrus su gyvūnu, jokiu būdu negalima jo maitinti ar bandyti prisivilioti.

Svarbiausia – laikytis atstumo, daryti triukšmą, kad gyvūnas pats pasitrauktų, ir, žinoma, informuoti aplinkosaugininkus apie pastebėtą lokį.

Išvada

Vilniaus atvejis baigėsi laimingai, tačiau jis yra rimtas perspėjimas. Meška – ne cirko gyvūnas ir ne draugiškas miško personažas, o laukinis plėšrūnas. Kiekvienas obuolys ar morka, numesta iš smalsumo, gali būti pirmas žingsnis į tragediją.

Lietuvoje lokiai vis dar laikomi retu svečiu, tačiau jų populiacija regione auga. Todėl atsakomybė tenka visiems: susidūrę su lokiu turime ne grožėtis ar vaišinti, o leisti jam gyventi taip, kaip priklauso – laukinėje gamtoje.