Svarstant Miškų įstatymą Seimo Aplinkos apsaugos komitete ekspertai pristatė Lietuvos miškų būklę
Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje toliau svarstant Aplinkos ministerijos parengtą Miškų įstatymo projektą, VšĮ „Forest 4“ pažangios miškininkystės kompetencijų centro vadovas dr. Nerijus Kupstaitis pristatė šios viešosios įstaigos atliktą Lietuvos miškų būklės apžvalgą.
Šioje analizėje įvertinta miškų būklė, jų vaidmuo ekonomikoje ir visuomenėje, poveikis klimato kaita, aptariami šio sektoriaus valdymo ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymo aspektai.
Anot N. Kupstaičio, miškų išteklių šalyje daugėja, o tai sudaro galimybes tenkinti įvairialypius visuomenės poreikius. Tačiau naujų miškų įveisimo apimtys mažėja nepaisant ambicijų reikšmingai didinti miškingumą. Miškų valdymo institucijos užtikrina kontrolę ir minimalaus tvarumo reikalavimus, bet nesudaro prielaidų adaptyvaus (prisitaikančio) miškų valdymo modelio įgyvendinimui.
Posėdyje kalbėjęs ekspertas atkreipė dėmesį, kad praktinė miškininkystė Lietuvoje yra griežtai reglamentuota, orientuota į vienaamžių (dviamžių) medynų auginimą, tačiau nesudaromos prielaidos formuoti atsparesnius ir biologinei įvairovei palankesnius įvairiaamžius medynus.
Svarbu ir tai, kad šiandien miškų sektorius tampa vis svarbesne integruota krašto apsaugos infrastruktūros dalimi, įvedant miškų kirtimo apribojimus pasienio ruožuose.
Posėdyje dalyvavusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovė Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė pristatė Lietuvos miškų biologinės įvairovės būklę.
Anot jos, miškų buveinių būklė pastaraisiais metais prastėja. Šiuo metu tik 10 buveinių būklė vertinama kaip palanki, 18 – nepalanki, 16 – bloga, o dar 10 buveinių būklė nežinoma. Grėsmė buveinėms kyla dėl miškų ūko praktikos, svetimžemių, probleminių augalų rūšių, žmogaus sukeltų vandens rėžimo pokyčių ir klimato kaitos.
Miškų buveinių bendras plotas per pastaruosius 5 metus sumažėjo 11 proc. nuo 266,5 iki 236,3 tūkst. ha.
VSTT vadovė atkreipė dėmesį, kad iš dalies prastėjantys skaičiai susiję ir su teigiamu pokyčiu – anksčiau trūko žinių apie buveinių kokybę, dabar jau galima remtis duomenimis grįsta informacija, todėl atrandamos anksčiau nepastebėtos problemos. Todėl veikdami kryptingai – keisdami ūkininkavimo principus saugomose teritorijose, atkūrę prarastas buveines, reguliuodami invazinių rūšių gausą, mažindami taršą ir sustiprinę gamtos apsaugą teritorijų planavime – galime sumažinti biologinės įvairovės nykimą ir pradėti realų gamtos atsigavimą.
„Jeigu norime tikėtis didesnės apsaugos miškuose, Miškų įstatymą būtina keisti nedelsiant. Priešingu atveju miškų būklė artimiausiais metais dar suprastės”, – sakė VSTT vadovė.
