Ministerija: priėmus Miškų įstatymo pataisas medienos pramonės vertė sumažėtų 2–3 proc.
Priėmus Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama labiau apsaugoti miškus, medienos pramonės sukuriama vertė galėtų sumažėti apie 2–3 proc., arba 35–53 mln. eurų, sako Aplinkos ministerijos atstovas.
„Ekspertiniu vertinimu, medienos pramonės sukuriama pridėtinė vertė gali sumažėti 2–3 proc., arba 35–53 mln. eurų vertinant 2024 metų kainomis“, – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje trečiadienį teigė ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Aurimas Saladžius.
Valstybinės miškų urėdijos (VMU) generalinis direktorius Valdas Kaubrė teigė, kad priėmus pataisas įmonės metinės pajamos sumažėtų apie 38 mln. eurų.
Aplinkos ministerijos skaičiavimai rodo, kad medienos tiekimas rinkai kasmet sumažėtų 8,6 proc., arba 0,7 mln. kubinių metrų – šio kiekio vertė siekia apie 46 mln. eurų.
A. Saladžius pabrėžė, kad medžių kirtimas mažėtų ir dėl mažinamos kirtimo normos bei kitų apribojimų.
„Jau yra ta tendencija (mažesnio medžių kirtimo – BNS). Tiek kirtimo norma, tiek dabartiniai galiojantys apribojimai, kurie yra nustatyti valstybiniams miškams, jau dabar lemia, kad kirtimų normą reikia mažinti“, – tikino A. Saladžius.
„Šitas numatomas pokytis, kiek yra numatomas sumažėjimas (kirtimų – BNS), yra netoli tokio, kuris yra bet kokiu atveju reikalingas mažinti nuo esamos kirtimų normos“, – pridūrė jis.
Komiteto pirmininkas socialdemokratas Linas Jonauskas svarstė, kad įstatymo ribojimai medienos pramonei didelės įtakos nepadarys, be to, jis pasigedo duomenų apie medienos paklausą Lietuvos rinkoje.
„Trūksta informacijos apie medienos poreikį. Mes matome pateiktą skaičių – apie 0,7 mln. kubinių metrų sumažėjimą, bet nematome, koks yra ūkio poreikis šiandien ir nematome pagal asortimentus, kur ta mediena daugiausia išeina – kiek išeina į baldų pramonę, biokurą“, – komitete kalbėjo jis.
„Aš kažkaip turiu įtarimą, kad tie ribojimai gamtosauginiai lems sumažėjimą, bet jie niekaip nepadarys įtakos pramonės sektoriui. Tos medienos yra daugiau negu pakankamai“, – sakė politikas.
Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė pabrėžė, kad medienos tiekimas rinkai per pastaruosius metus augo.
„Mes išgirdome skaičių, kad 2025 metais buvo paruošta 8,1 mln. kubinių metrų likvidinės medienos ir tai yra skaičius milijonu padidėjęs, lyginant su 2020 metais.(...) Tai yra klausimas, kur yra tas atskaitos taškas, nuo ko sumažės“, – komiteto posėdyje kalbėjo ji.
Ministerija skaičiuoja, kad dėl pataisų medienos tiekimas iš privačių miškų sumažėtų 262 tūkst. kubinių metrų, iš valstybinių – 438 tūkst. kub. metrų, o jos vertė siektų atitinkamai 17,2 mln. eurų ir 28,7 mln. eurų.
Kaip rašė BNS, Miškų įstatymo projektu siūloma keisti miško kirtimų reguliavimą, gerinti miškų atkūrimą, spartinti jų priskyrimą grupėms, taip pat sudaryti galimybes miško savininkams kompensuoti veiklos ribojimus.
Aplinkos ministerijos siūlymu siekiama keisti miškų grupių paskirstymą – draustinių miškų dalis ir privačias saugomas vietoves priskirti pirmai grupei (labiausiai saugomi miškai). Pasak ministerijos, taip ateityje didėtų šios grupės plotai.
Be to, už miestų ribos bent vieno kilometro atstumu esančius trečios (apsauginiai), ketvirtos (ūkiniai) grupių miškus, kultūrinių draustinių ir rezervatų miškus ar jų dalis priskirti rekreacinių miškų grupei. Taip pat siūloma, kad nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalių nebeliktų ketvirtoje grupėje.
Priėmus pakeitimus vien pirmos miškų grupės plotas padidėtų nuo 1,2 proc. iki 2,6 proc. visų miškų ir siektų 56,6 tūkst. hektarų.
Vyriausybė pritarė projektui pernai gruodį. Šiuo metu Miškų įstatymo pataisos svarstomos Aplinkos komitete.
